Ar galima likti draugais su buvusia/-iu?

Na malunu girdet, kad pati kalta kad sedote i taksi, neivertinote rizikos, Geriau tada aplamai sedeti namuose ir pageidautina po kaldra galva pakisus.

O jei is kito tasko tai ivertinau rizika, valdau situacija ir dabar esu toje situacijoje kurioje noriu buti ir kuri geriausia.(po viso kas ivyko) Na jums atrodo kitaip, bet visiems neitiksi, jus jau nepykite, kad kai kas gyvena ne pagal jus.
Gal ir yra trukumu, bet apie viska galiu pakalbet su savo zmogum ir jis mane paguodzia, kad esame dviese ir tai svarbiausia. Artimo zmoigaus supratimas man svarbiau nei kitu.

"Ji kelia pretenzijas tik kitiem, bet ne sau. Kita vertus. Akivaizdus zmogaus dalinis savasties praradimas"

Zmones gyvena be koju be ranku, na as be savasties. Nzn ar cia blogesnis variantas? Ieskot problemu kituose, visai nieko... " Akivaizdus zmogaus dalinis savasties praradimas" taip labai tiksliai jei ka. Sveikinu. Gal psichologe kokia? Nors to ir neslepiau...

tema buvo santykiai su ex o ne su savimi, tai ir problemos su ex o ne su savimi. Sau pretenziju irgi turiu, bet nezinau kartais iseiciu, sakysim ar nesesti i taksi aplamai ar nekisti galvos i po kaldros.
Tik va dirbti reikia... O tai nereikia, kad taksistas gali daryt ka nori, nors ji ir pateisinat. tureciau draugiskai ji suprasti ko gero, ne kaip monstra, gal susitikus po to NUSIKALTIMO civilizuotai sveikintis??? Kazko ta jusu civilizacija man ne prie sirdies...

1. Nematau prasmes atsakineti i sia izvalga, jusu gebjimas suvokti izvalga, tai nera mano nuomone. Jusu valia galvoti taip, bet as to niekur neteigiau. Gincytis del to beprasmiska. Nenorite suprasti, nereikia, jusu valia,

2. Valio, tai ko cia pagiezingas mintis reiksti, jei viskas OK? laimingi zmones pagiezingu minciu neraso.
Dar karta kartoju, o kas jus vercia, gvyenkite kaip norite. Bet lygiai taip pat, as turiu teise komentuoti, vertinti jusu intencijas, ypac kai jus pati apie tai viesai rasote.

3. Na jei jus siejate nesusiejamus dalykus, savastis, su kojos ir rankos netekimu... Tuomet aisku, kodel jusu gyvenime tokios pasekmes.

4. Visu pirma, savo asmenines problemas, zmones neretai perkelia ant kitu, jos itakoja ju tarpusavio santikius. O jus to puikiausias pavyzdys, jus net gyvenimo prasme nesugebat savarankiskai realizuoti, reiklaingas inagis-kitas zmogus.
Va tame ir esme, nereikia kisti galvos po kalda, o buti su savimi saziningais, ne kokiais ten infantilais, o brandziais zmonemis gebanciais nesti atsakomybe uz savo pasirinkima, veiksmus, zodzius ir t.t. Taip, taip, neuzmirsti isipareigojimus, kaip ir savo teises, su pareigomis. Nes visa tai tarpusavyje susije, vienas kita papildo, tai harmonijos, balanso esme.

Ir vel akcentai sudelioti klaidingai. Niekas nieko neteisina, tas taksistas yra kaltas uz savo veiksmus, bet as neneigiu ir savo galimos kaltes-rizikos neivertinimo. Nejaugi tai sunku suprasti, kad jei suvoki ir savo klaidas, ju neneigi, pripazisti, tai nera kito zmogaus veiksmu pateisinimas. Tiesiog tai pripazinimas ir nevengimas savo asmenines atsakomybes, uz savo veiksmus/pasirinkima. Kisimas galvos po kaldra, tai permetimas visos atsakomybes kitam, vengiant savosios, ar is vis neigiant savo atsakomybe.

Neva mano civilizacija, mano galva, jus negebat suvokti apie ka as jums rasau, todel neva mano civilizacija matote iskreiptai, kaip sugebat tik jus. Kitas oponentas, perskaites ta pati posta, izvelgs ir akcentuos visai kitus aspektus. Tikiuos proto uztenka suvokti, jog jusu isdvados tai jusu smegnu veiklos atestacija, bet ne mano mintys.

ta ir norejau pasakyt. tik per daug naudojau zodi trauma, tai nusibosta kartotis.


Maar sakinys su "nueisiu padeti ex,jei filmas nebus idomus " - tobulas

Santykiai su aplinkiniais, net labai itakoti nuo santykiu su paciu savimi.

Pas lietuvius daznai yra tokia negalia. Kai vertinamos kito zmogaus intencijos, idejos, pozicija tai nesugebama sustoti ir nepradet vertinti kito zmogaus asmenybes. Tiesiog toks neissivystes mentalitetas, kuris turi dideliu pasekmiu visur. Tai susije, bet i tai pereiti negalima, bet va neismokino niekas to nedaryt.

Mano vienas poziuris, jusu kitas. Viskas butu tvarkoje, bet va nesugeba susvaldyti ir pradeda.
A pasarase bbb, nesutinku su bbb, tai man nepriimtina.
Toliau prasideda:
Paziurekit koks tas A, jis/ji tokia/toks anokia/s ir ... Jau nelieka temos, o varymasis vieni ant kitu
Tiesiog savo laiku ju neismokino sustoti ir nepereiti nuo asmeniniu nuomoniu i asmeniskumus, ar net kitu teisima. Nera tokios rauksles smegenyse.

Taigi Moonte, gal nepradesiu pacia cia analizuot ir teisti - apsiribojame pozicijomis.

O given444 tai tik grabas pataisys ji analizuot ideju ir nesugeba tik kisti asmeniskai save su nuomone ir teisti kitus.

1. Na jus kaip lietuve geriau zinote, kas ten pas jus neisivystes. Kai as, galima sakyti nesu 100 proc lietuve, tad man ramiau, pagaliau, man neidomu gvildenti kas ten pas jus neisivyste, neva kaip pas lietuve, kokiu rieviu jums truksta, neidiege.

Kita vertus, intencijos ir zmogus yra neatsiejami, nes tai yra asmens veikimo pagrindas, kuris atestuoja ji, kaip asmenybe.

Siaip nedristu kaltinti lietuviu tauta, ydos budingos visom tautom, nes jas sudaro zmones ne dievai. Na bet jei jums tam kad eilini karta isvengti atsakomybes uz savo asmeninius veiksmus, paziuras, pasirinkimus, zodzius reikia atsakomybe permesti tautai. Kaip jau minejau, zmogaus darbu, veiksmu, zodziu ir t.t. intencijos atestuoja ji kaip asmenybe.

2. Ne tik Given444, mane ir jus brangute tas pats grabas pataisys. Mirties neisvenge niekas.

Kiekviena tauta turi savo kultura ir savus trukumus.
Perejimas prie asmeniskumu ir uzmirsimas esmes yra labai bjaurus ir daug zalos darantis trukumas, budingas daugumai Azijos ir salia jos esanciu valstybiu.

Griztame gal prie temos.

Kas adyna vis naujiena. Kokius dar stereotipus istrauksite... Kas per homofobiski teiginiai.

Taip, kiekviena tauta turi savo kultura, ydos gi, kaip ir privalumai yra bendrazmogiskos savybes, nei viena tauta nera ju patentavusi. Jei butu kitaip, Dekalogas-vienas is siuolaikines morales pamatiniu akmenu, butu beprasmis, nes kiekvienai tautai reketu parasyti 10 istatymu, kurie atitiktu ju tautai budinga ydinguma. Deja, to nereikia daryti.

Tarkim visose tautose yra kvailiai, tinginiai, siauraporociai, nevalos. Manau, jog kiekvienoje visuomeneje didesne dalis gyvena padorus, protingi zmones turintys daugiau teigiamu bruozu nei ydu. YDOS TAUTYBES NETURI, beje lytiskumas, odos spalva, gimimo vietove irgi nera ydu atsiradimo priezastis. O toks kontinentas kaip Azija uzima 30 proc pasaulio, jame gyvena apie 60 proc. Zemes gyventoju, apima labai daug saliu, civilizaciju. Tad manyciau, labai neapdairu ir ganetinai kvailoka tokia didele grupe zmoniu kabinti stereotipines etiketes.

Sorry, negaliu praleisti, kai pamatau homofobiskus, stereotipais paremtus postus.
..........

O i tema, viskas tarpusavyje yra susije. Koks esi zmogau viduje toks aplink tave ir pasaulis, nes tu pats formuoji savo aplinka. Neveltui sakoma, pasakyk kas tavo draugas, pasakysiu kas tu.

Su buvusiais sutuoktiniais lygiai taip pat, jei zmones kulturingi, brandus, suvokia save, nemeluoja sau, nevengia savo asmenines atdsakomybes, adekvaciai priima juos supancia aplinka, nesivadovaudami stereotipais. Tuomet viskas imanoma, ta draugyste nesukelia problemu, tai normali civilizuotu santikiu tasa.

Kita vertus, draugiski santikiai negalimi, jei zmogus savyje puoseleja pagieza.
Man kartais taip keista stebeti, kad zmones isivaizduoja, kad jausmai yra "konservuojami"-santuokiniais isipareigojimais. Maza to, jie manosi, kad savo jausmais gali ipareigoti kita ji myleti, atsakyti tuo paciu. Deja priversti myleti, jei jausmai isbleso neimanoma. Kaltinti del to kita zmogu, yra kvaila, juo labiau piktintis tuo. Nes jausmai yra ne statiski, o kintantys. Kaip jau minejo given444 nebutinai skiriamasi, jog zmones yra blogi, nieksai, tiesiog taip nutinka isblesta jausmai, zmones skirtingai evoliucionavo, prarado juos risancius sasaju taskus. Desninga kad tokie santikiai nutruksta. Nezinau, kam gali patikti, kad su jais gyventu ne todel jog juos sieja dvasine bendryste, o is pareigos.

Turiu draugą iš buvusių ankstyvos jaunystės laikų meilės santykių...
Ir ką galiu pasakyti.. kad kiekvienas susitikimas, pabendravimas, neįpareigojantis pokalbis ar pabuvimas kartu ima vis labiau emociškai varginti..
Atnaujinti romantinius poros ryšius - nėra prasmės, perdaug viens kitam esame artimi ir pernelyg gerai vienas kito įvairias puses pažįstam, kad naiviai į santykį eiti ir tikėtis, kad bus viskas kitaip negu buvo..
Tačiau bendraujant negrįžti į tuos laikus, kai buvom jauni gražūs, žavūs ir įsimylėję - irgi neišeina. Savaime imam kažko neapibrėžto vienas iš kito tikėtis.
Visuomet užanty giliai paslėptas tūno pavydas...
Jo antra pusė visuomet mums susitikus jaučias nejaukiai..
Abiejų tėvai ir draugai irgi kažko iš mudviejų lyg ir tikisi, o realiai tikėtis visai nėra ko...
Kažkoks be ryšio konfūzas...
Nors neįsivaizduoju, ką sunkiu skyrybų laikotarpiu be jo paramos būčiau dariusi..

Nu taip buna labai ivairiai siame pasaulyje,tevai per jega apzenyje,arba is vis mergina pagrobia ir t.t. Bet netgi tais atvejais,pirmiausia klausciau:
KUOM SITOS MOTERYS PRITRAUKE TOKIA SITUACIJA I SAVO GYVENIMA?
Atleisti reikia ne del to kito,ne del to,kuris dare bloga,o del saves,jam tai dzin atleidi ar ne,nei jis ka jaucia,nei jam silta,nei salta,bet laikomas pyktis,nuoskauda,pagieza,isiskaudinimai griauna zmogu is vidaus,taigi, taip tik padeda tiem piktadariam kenkt,aisku, tai irgi kiekviena asmeninis pasirinkimas.
DEL SULAUZYTO GYVENIMO:klausimas vel,o kodel leidot lauzyt? Suprantu dar toki kaltinima tevams,kai vaikas mazas sunku kazkaip pasipiresint.O suaugusi sveika moteris? arba jai tai patinka,arba jai ta patirtis kazkam reiklainga?...sustipret,pamilt save,ismokt uz save pastovet ir t.t. ?
NEJAU PO SKYRYBU IS TU SANTYKIU NIEKO NIEKAS NEPASISEMET GERO? KAZKO NEISMOKT,NESUPRATOT?
Tie santykiai galu gale padovanoja daznai vaikus,o jie daleles ABIEJU pykstant vienam ant kito,pirmiausiai kencia vaikai,jiems skaudu .....
Kaip gali pyktis netrukdyti myleti? Paprasciausiai kuo daugiau bus pykcio sirdy, tuo maziau bus meiles Kol pyksta zmogus,nemasto,kodel tokia situacija atejo i jo gyvenima,ko is to reikia pasimokyt,o kai pasimoko paprasciausiai paleidzia,nes tai nebeaktualu...
Kaip pvz dantu skausmas,skauda kol nesusitaisai,o kas kaltas,kad skauda?ar reikia pykti ant nervu,kad mums ta skausma sukelia,juk jie tik atkreipia musu demesi,kad darosi kazkas negerai,kad suskubtumem kazko imtis ?

Man nepriimtina, kai viena puse kiste kisa savo abejotinas vertybes. Isikala kokia durna nesamone, randa kelias pritariancias ar simta ir jau garantuotos savo tiesa.

Kam jus kisate ta draugiskuma, kam jis reikalingas tas draugiskumas su zmonemis kurie buvo atmesti kaip atmatos. jei tai nebutu atmatos tai butu gal ir kitaip.
Na cia netaikau to kitiems, kitu situacijos yra KITOKIOS, ir issiskyre gali but visai padorus zmones, nes jie buvo KITOKIOJE santuokoje. Tokioje, kur dingsta jausmai ir ka cia bepadarysi.
Jos ir sukurtos buti kartu tol kol gerai.

Bet yra ir santuoku kur jausmai nedingsta, nes ten zmones kurie jais rupinasi, o ne gyvena kol gerai.

Taip mes prieiname prie 2 minicivilizaciju toje pacioje visuomeneje, vieni tik laukia gatavo, o kiti kuria remdamiesi isipareigojimais ir savo pasirinkimu.
Idomiausia, kad as suprantu asmenis, kurie dziaugiasi jausmais, kol jie yra ir skirasi kai jie isblesta, bet jie nesupranta, kad jausmai tai gali but.... GALI BUT KITIEMS toks pat valdomas dalykas, kaip blynu kepimas vakare. Na jie to neisivaizduoja, jiems tai is fantastikos srities, tai jiem paprasciau tai neigti...

Tai mes ir nesusisnekam jus kalbat apie savo tipo santuokas, o as apie savo tipo o tai labai skirtingi supratimai.

Moonte
"Sorry, negaliu praleisti, kai pamatau homofobiskus, stereotipais paremtus postus."
Nepastebejau, kad mes cia kalbetume apie lesbietes ar gejus. Kur matai homofobija? Gal issiaiskink terminus pirma.
Jei manai kad nuo tautu nepriklauso niekas - tai priestarauja faktams. Lietuvoje yra vienaip, Indijoje kitaip, o Vokietijoje dar kitaip. Taigi yra bendra kultura ir zmones ipranta atitinkamai elgtis.
padorus zmones savaime yra niekas jei jie nesugeba padorumo ikelti i savo tautos/valstybes lygmeni, o kaltina valdzia ar dar ka. Gali but padoriu zmoniu visuomene, o gyventi atsilike ir ubagyne.

Na galite piktintis ar neigti, bet yra zmones kuriems neprrimtinas primityvizmas. Jei kazkas sako, kad va apsigyvenau bute, bet jis pasidare nutriuses tai as ieskau kur geriau...
arba nusipirkau automobili, bet sugedo tai palikau aiksteleje nusipirkau kita.
Tada as tokius zmones dar suprantu, nes jei turi galimybe keisti butus automobilius tai tegu.

Bet zmones jei jie sukure normalia seima, kuri grista, ne "busime kol bus patogu, ar busime kol jausmai neisbles," o "busime nes vienas kita pasirinkome ir todel darysime kad but vis geriau" tai jie tikrai kreivai ziures i jusu draugystes, nes jei tokia seima suyra tai jau kaip lektuvo avarija, o ne kaip kokio vezimo suluzimas.

Todel gal supraskime kad ir santuokos buna skirtingais pagrindais ir skirybos irgi. Tada dalindamiesi nuomones bent jau suprasime esme.
Zinau daug zmoniu kurie gyvena po skyrybu draugiskai, bet jie draugiskai gyveno ir santuokoje... juos riso tik bendri interesai, emocijos ir pan praeinantys dalykeliai.

Dekui, labai sauniai parasyta