
Čia liejame savo nuoskaudas

Kokia as siandien pikta,be nuotaikos
Is vakaro su vyru sutarem kad kaip siandien vaziuosim i gamta prie ezeriuko,jis gales pazvejot,o as su dukryte galesim pazaisti ar pan.vis is namu
bet atsikeliau,ziuriu lietus snioja
nu ka dar prisiminusi,nubegau i parduotuve,nupirkau geliu tevo diena kad dukryte pasveikintu
paskui vyrui sakau,tai gal vaziuojam i Fanzasia (ten yra specialiai vaikam pramogauti) ne mano brangusis nesutinka nes tingi
sakau tai tau geriau namie prie teliko vepsot,nei vaikui malonuma suteikt
ot kur luzeri turiu,tingini
o va jei i zvejyba draugeliai pavadintu tai ir per lietu lektu akis isdeges
esu labai pikta 
o dar didesnis pyktis ant saves,atrodo turiu vairuotojo pazymejima,galeciau sest ir vaziuot,bet ne ta prakeikta baime
nekenciu saves,kvaisa esu,niekam tikusi,jokios drasos
taip noreciau dabar ka nors sudauzyt,kazka padaryt issikraut,ar galu gale stipriai rekt,saukt
nors truputi issikroviau









o dar didesnis pyktis ant saves,atrodo turiu vairuotojo pazymejima,galeciau sest ir vaziuot,bet ne ta prakeikta baime




Galbūt kam nors tai pasirodys kvaila,galbūt net visiems,tačiau labai noriu išsilieti ir aš.
Man pačiai viskas gerai, bent tai yra puiku. Susitinku su pažįstamais, važiuoju prasiblaškyti, juokiuosi,linksmai leidžiu laiką, tačiau iš galvos neišeina mintys apie kitus žmones. Apie žmones, kurie man net nepažįstami,bet suteikė labai daug.
Galbūt dabar nuskambės vaikiškai ar kvailai, bet tai yra...muzikos grupė.
Taip.
Nė neabejoju, kad kai kam mano žodžiai gali sukelti juoką, tačiau tie žmonės savo kuriama muzika, balsais, šiluma, tarpusavio sutarimo ir optimizmo sėjimu man suteikė labai daug. Net pakeitė gyvenimą: subrandino, išmokė mylėti save, stengis viską padaryti kuo geriau ir nesustoti pusiaukelėje. Jie patys nežino, kiek daug davė savo gerbėjams per visus savo egzistavimo metus. Tačiau jau kurį laiką jie išgyvena sunku laikotarpį, yra ant iširimo ribos.O nuo to kenčia ir jų bendravimas.
Patys daug kenčia ir viską laiko savyje. Tik todėl, kad nenori skaudinti gerbėjų. Žiūrėti į užgesusias akis ir pavargusius veidus yra be galo skaudu. Galbūt tai kvaila - juk aš tų žmonių net nepažįstu, bet aš jaučiuosi dėkinga. Ir tuo pačiu skolinga už viską, kas man buvo suteikta.
Dabar jaučiu baimę ir bejėgiškumą - bijau dėl grupės iširimo,dėl to,ką jie patys jaučia,ką išgyvena. Ir bėjėgiškumą, dėl to, kad nieko aš čia nepakeisiu.
Atrodo, jog per visą tą laiko tarpą (kuris trunka palyginti nemažai) jie tapo man svarbus ir artimi, nors fiziškai yra kitoje planetos pusėje.
Maža to, vakar žuvo jauna mergaitė. Ji taip pat buvo didelė šios grupės gerbėja, todėl atrodo, kad praradau seserį. Mergaitė mirė mokykloje, vykdydama mokytojas jai paskirtą bausę "Atsisėti, atsistoti,atsisėsti,atsistoti..". Nors jos organizmas buvo silpnas, ji negalavo, tačiau nuo jos veido niekada nedingdavo šypsena. Buvo tikra aktyvystė ir še tau. Taip - tai įvyko užsienyje.
Ji buvo man žinoma tik iš interneto, kaip bendramintė.
Visa tai atrodo beprasmiška...
Raųydama šį pranešimą, daug kartų ištryniau ir vėl rašiau tekstą. Puikiai suprantu, kad už tai galiu būti smerkiama, kad man gali būti pasakyta, jog turėčiau gyventi tik savo gyvenimu, bet kartais tai yra neįmanoma. Man buvo suteikta daug,todėl tai man yra svarbu.
Bent jau išsiliejau.
Man pačiai viskas gerai, bent tai yra puiku. Susitinku su pažįstamais, važiuoju prasiblaškyti, juokiuosi,linksmai leidžiu laiką, tačiau iš galvos neišeina mintys apie kitus žmones. Apie žmones, kurie man net nepažįstami,bet suteikė labai daug.
Galbūt dabar nuskambės vaikiškai ar kvailai, bet tai yra...muzikos grupė.
Taip.
Nė neabejoju, kad kai kam mano žodžiai gali sukelti juoką, tačiau tie žmonės savo kuriama muzika, balsais, šiluma, tarpusavio sutarimo ir optimizmo sėjimu man suteikė labai daug. Net pakeitė gyvenimą: subrandino, išmokė mylėti save, stengis viską padaryti kuo geriau ir nesustoti pusiaukelėje. Jie patys nežino, kiek daug davė savo gerbėjams per visus savo egzistavimo metus. Tačiau jau kurį laiką jie išgyvena sunku laikotarpį, yra ant iširimo ribos.O nuo to kenčia ir jų bendravimas.
Patys daug kenčia ir viską laiko savyje. Tik todėl, kad nenori skaudinti gerbėjų. Žiūrėti į užgesusias akis ir pavargusius veidus yra be galo skaudu. Galbūt tai kvaila - juk aš tų žmonių net nepažįstu, bet aš jaučiuosi dėkinga. Ir tuo pačiu skolinga už viską, kas man buvo suteikta.
Dabar jaučiu baimę ir bejėgiškumą - bijau dėl grupės iširimo,dėl to,ką jie patys jaučia,ką išgyvena. Ir bėjėgiškumą, dėl to, kad nieko aš čia nepakeisiu.
Atrodo, jog per visą tą laiko tarpą (kuris trunka palyginti nemažai) jie tapo man svarbus ir artimi, nors fiziškai yra kitoje planetos pusėje.
Maža to, vakar žuvo jauna mergaitė. Ji taip pat buvo didelė šios grupės gerbėja, todėl atrodo, kad praradau seserį. Mergaitė mirė mokykloje, vykdydama mokytojas jai paskirtą bausę "Atsisėti, atsistoti,atsisėsti,atsistoti..". Nors jos organizmas buvo silpnas, ji negalavo, tačiau nuo jos veido niekada nedingdavo šypsena. Buvo tikra aktyvystė ir še tau. Taip - tai įvyko užsienyje.
Ji buvo man žinoma tik iš interneto, kaip bendramintė.
Visa tai atrodo beprasmiška...
Raųydama šį pranešimą, daug kartų ištryniau ir vėl rašiau tekstą. Puikiai suprantu, kad už tai galiu būti smerkiama, kad man gali būti pasakyta, jog turėčiau gyventi tik savo gyvenimu, bet kartais tai yra neįmanoma. Man buvo suteikta daug,todėl tai man yra svarbu.
Bent jau išsiliejau.
QUOTE(zhmogeliukas @ 2010 06 06, 18:28)
Viskas gerai

Atrodo jus neturite ka veikti ar neturite savo problemu, kad sukate galvas apie tokius menktniekius kaip muzikine grupe

Man tai atrodo truputį vaikiška. Jaudintis dėl tokių dalykų. Žinoma, negalima menkinti žmogaus, kad jo problema/bėda/išgyvenimas nieko vertas, o va kitų, baisios ligos, netektys tai jau visai kas kita. Ne, nes kiekvienam žmogui jo išgyvenimai yra patys svarbiausi ir patys baisiausi. Net mažo vaiko bėda nėra maža, jam ji yra didžiulė.
Tai praeina. Tas nerimas, pyktis ant kažko. Juk tai yra natūralu.
Tai praeina. Tas nerimas, pyktis ant kažko. Juk tai yra natūralu.

as ir noriu issilieti ir sulaukti patarimo ka daryti
viskas prasidejo sekmadieni, su draugu galvojome ka veikti, susitareme kur i kavine pasedeti, diena prastumti, taigi laukiau laukiau kada jau reikes ruostis, o sulaukiu tokios zinios kad va tevo diena ir su juo reikia "bludyti" na tai as jam sakau kaip visada visos bedos, o jis man kad ne bedos tai reikia ten tai ten....viskas tuo ir baigesi, supykau kad neranda nei valandziukes sekmadienio diena....vakare parasiau tik labanaktis, o is jo sulaukiau kad reikia rimtai pakalbeti nes jam jau gaila manes, kad vis susiplanuojam kazka veikti ir atsiranda trukdziu, taigi dar pakalbejome kaip musu draugyste jau prasteja, dazniau pykstames ir t.t. na ta sekmadienio vakara viskas gerai buvo tikrai, atrodo net kaip nesusipyke...ryte atsikeliau anksti, parasiau jam ir graziu zinuciu, o jis turejo laisva ryta, nereikejo dirbti tai ilgiau pamiegojo, bet atsikele blogos nuotaikos, toks suruges, piktas ir prasidejo dar didesni pykciai, paklausiau ar gales siandien susitikti, atsake jog vakare bus matyti, as bandziau aiskintis kas cia vyskta bet sulaukiau tik atsakymo kad ir be meiliu turi ka galvoti (darbo reikalai) sakau tai kai galesi parasyk man, o jo atsakymas buvo -neturiu as tau ka rasyti....taigi tiesiai sviesiai parasiau sms -tai cia jau viskas.... is jo sulaukiau jog - neuzp..... ar tu nesuprani, nx rasai nesamones aiskinau kad susitiksim ir pakalbesim, ar tau nedasunta............ziaurokai, ir net labai....nesupratau kaip taip galima rasyti, as jam prasiau piktai taip pat ir atsakymas jo buvo...- viskas ant plauko..rimtai dar karta sakau nenervuok nes tu ant to zodzio tuoj eisi.............atrodo viskas ir taip aisku butu, bet nesuprantu, viskas yvyko taip greitai, tik pries tai diena laimingi vaziavom i kina ir smagiai leidome laika,,,,gal jam kazkoki reikalai nepasiseke, nes del tu pastaruoju metu labai nervavosi....dar vienas dalykas, jog jis man pasidare labai ytarus, kai buvome kartu jis pradejo kalbeti tokias nesamones...- kas buna kai numirsti, kazina ka jauti ir t.t...ir visa tai man darosi labai neaisku, kalbejau su teta daktare, papasakojau kad nervuotas, ilgai miega, kartais ne visa diena ismiega jei darbu nebuna ir ji pasake kad jam gali buti depresija....kaip tokiu atveju elgtis? net nenumanau


mane tai skaudina 12 laipsniu silummos prie juros

vat būtent tą patį norėjau rašyt, ką Keter parašė. jau visas meteorologines svetaines peržiūrėjau, bandžiau rast, kada geri orai vėl bus..

Vabaliukas, cia man rodos viskas gana aisku. Palikit ji ramybeje kuriam laikui jeireikes pats ateis nereikes gi ne paskutinis vyras zemeje. Turekit savigarbos! Nesileiskit sitaip zeminama vien del to kad jam nera nuotaikos kazkas nepasiseke ar "depresija"

QUOTE(-Juodre- @ 2010 06 08, 12:39)
Vabaliukas, cia man rodos viskas gana aisku. Palikit ji ramybeje kuriam laikui jeireikes pats ateis nereikes gi ne paskutinis vyras zemeje. Turekit savigarbos! Nesileiskit sitaip zeminama vien del to kad jam nera nuotaikos kazkas nepasiseke ar "depresija" 

dekui labai uz situos zodzius
