Pietų Korėja arba 3 savaitės svajonės

Sveikos mamytės

Taigi, šį pavasarį tiesiog nerimau forumuose skaitinėdama ir klausinėdama apie keliones į rytų Aziją, nes pati šį Rugpjūtį apsilankiau Korėjoje (Kalbant apie Korėją, žinoma minėsiu Pietų).

Manau į vieną pranešimą nesutalpinsiu visko, tai pasistengsiu po truputį rašyti


Kodėl Korėja?

Jau nuo pat ankstyvos paauglystės buvau labai susidomėjusi rytų Azijos šalimis, ir pastaruosius penkerius metus tai daugiausiai sukosi apie Korėją. Ilgai ieškojau galimybių ten apsilankyti, bet nesuradus jokių man tinkamų programų, tiesiog nusipirkau bilietą "Kas bus, tas bus" ir nusprendžiau keliauti viena.

Galbūt kelionę man kiek palengvino tai, jog iš anksčiau turėjau vietinių draugų, su kuriais susipažinau čia, Lietuvoje, arba internetu. Kaip beveik niekur iki šiol nekeliavusiai studenčiokei šis sprendimas buvo gan didelis iššukis ir nuotykis tuo pačiu metu.


Bilietus pirkau dar kovo mėnesį, todėl sumokėjau nei daug nei mažai 2600lt į abi puses. Manyčiau,jog man tikrai pasisekė, nes laukimo tarpas buvo 1-2 valandos abu kartus, Helsinkyje (Finnair). Tikrai patogios oro linijos, jeigu skrisiu vėl, pasistengsiu vėl skristi su jais

Aplankytos vietos Seulas, Džedžiu sala, Pusanas, Daegu. Apie visus iš eilės po truputį bandysiu pakalbėti (žinoma jei ką nors sudomins)

Pirmoji diena 13.08.01

Iš Vilniaus oro uosto pajudėjome 12h dienos, o Seule, Incheon oro uoste jau buvau truputį po 8 ryto. Pirmas dalykas kurį pajutau išėjusi pro oro uosto duris - karštis!! Nors žinoma aš jau buvau perspėta, jog atvykstu iškart po lietingojo sezono pabaigos, ir prasideda kai kas blogesnio - karščiausios dienos. Nepamenu kiek laipsnių tuomet buvo tiksliai, tačiau kažkas tarp 34 ir 37...Ir žinoma, drėgmė. Pasijaučiau kaip kokiuose tropikuose ir galvojau išprakaituosiu viską iki kaulų...Tačiau po kelių valandų pripratau ir jau buvo gerai.

Incheonas jau netoliese~

Vienas mano draugų pasiemė mane iš oro uosto mašina, todėl oro uosto autobusi naudotis neteko (kaip vėliau paaiškėjo, jo kaina nuo Incheono iki Seulo yra apie 15.000 wonų (~35lt). Todėl man kaip ir pasisekė.

Ach taip, kadangi kalba jau pakrypo apie pinigus...Jų valiutos atrodo be galo didelės ir iš pradžių net keista už viską mokėti tūkstančiais.
Štai ką aš gavau išsekeitusi dalį pinigų pirmąjai savaitei:


Turtingai atrodo Iš tiesų tai 1000 wonų, smulkiausia kupiura (yra smulkesnių monetų) atitinka ~2.4lt, tačiau aš skaičiauvau taip 2lt, kad galvos labai neskaudėtų
Įpratus tikrai patogi ir paprasta sistema.

Beje, norint išsikeisti valiutą, turite būti išsikeitę litus į eurus arba dolerius iš anksto, nes tiesioginio keitimo iš litų nėra.


Taigi, susitvarkiusi pinigų, bagažo ir sim kortelės (užsienietiški telefonai neveikia, daryk ką nori,pirk kortelę) klausimus susitikau su vietiniais draugais ir patraukėme į vieną pagrindinių turistų kampelių - Gyeongbokgung (경복궁) rūmus. Pažodžiui rūmų pavadinimas reikštų kažką panašaus "Dangaus palaiminti rūmai". Didžioji rūmų dalis, kuri stovėjo dar nuo 1395 metų, buvo daug kartų degusi, ir šeip atkentėjusi daug neramumų, taigi beveik viskas yra perstatyta, tačiau vistiek tikrai įdomus ir unikalus reginys. Paskutiniai restauravimo darbai buvo vykdyti vos prieš 3 metus, taigi viskas tikrai atidžiai prižiūrima.




Realiai, viskam apeiti reikėtų visos dienos, tačiau mes apsisukome kiek greičiau nei per dvi valandas, nes praleidome dalį mažų muziejų, įrengtų rūmų dalyse.

Beje, minėdama sąvoką rūmai aš turiu omenyje visą pastatų kompleksą, o ne vienus rūmūs, kaip yra priimta įsivaizduoti pas mus. Realiai visas Gyeongbokgung yra tarsi mini kaimelis-labirintas susidedantis iš atskirų kiemelių ir tradiciškai azijeitiško tipo įvairios paskirties pastatų.


Taip pat, pagrindiniame kieme yra rengiami kostiuminiai pasirodymai ir demonstracijos, grojama tradicinė muzika. Viso pasirodymo nestebėjime, nes karštis tiesiog pakirto kojas (ir gerkles), tad suskubome atsigaivinti. Bet iš to ką mačiau, susidariau tikrai gerą įspūdį.


Šie vyrai dėvi tradicinį korėjietišką rūbą - Hanbok.
Bet apie tai papasakosiu truputį vėliau.

Taip pat, prie įėjimo nejudėdami stovi tie patys sargybiniai. Iš dalies priminė sargybinius anglijoje, tačiau labai liūdna pasidarė pagalvojus, jog jiems taip stovint reikia iškentėti visą dieną (O juk toks karštis ).
Prie jų mielai fotografuojasi ir vaikai ir suaugę. Neatsispyriau pagundai ir aš, tačiau nuotraukėlė su mielais vaikais, ėjusiais fotografuotis prieš mane.



Taigi, iškart po rūmų patraukėme valgyti.
Pirmasis mano maistas ragautas Korėjoje - 냉면 (Naeng myeon).
Tai yra šaltas makaronų patiekalas, originaliai į pietus atkeliavęs iš Šiaurės Korėjos.
Jų yra įvairių rūšių, tačiau šis nuotraukoje yra viena populiariausių variacijų - makaronai su kiaušiniu ir aštriu 고추장 (Gočiudžiang) padažu. Taip pat, restoranuose Korėjoje klientams visada yra paduodami "papildomi" užkandžiai prie pagrindinio patiekalo ir neribotas kiekis geriamo vandens. Karštą vasaros dieną tai yra tikras išsigelbėjimas




Tai tiek idomesnio iš mano pirmosios dienos. Vakare keliavau apsižiūrėti po aktyvesnes miesto gatveles ir į anyangą pas draugę namo


Būtų malonu išgirsti kokių nors komentarų ir/arba dominančių klausimų, tam kad žinočiau, ar verta tęsti reportažą apie kitas dienas ir/ar vietoves ir ar iš vis kas nors skaito, o gal aš čia veltui gaišinu burną (pirštus).

Žinoma,kad skaitom.Šaunuolė Būtinai rašyk.Jau man gal ir neteks ten nuvykti. Mes sukamės arčiau.

Wow!!!!!!!! Super!!!!!!!!!! As irgi esu Azijos myletoja
Tai jusu vaizdai glosto sirdi
Laukiu daugiau daugiau vaizdu

Ačiū už komentarus

Dar truputis Seulo


Taigi, iš pradžių Seule praleidau vos 4 dienas (po to grįžau, bet apie tai vėliau, nenoriu pamest kelionės nuoseklumo )

Jau pirmąją dieną supratau, jog nuotykių netruks. Žmonės Korėjoje iš vienos pusės tikrai draugiški ir linkę padėti, o iš kitos pusės - dar nevisiškai pratę prie užsieniečių. Vos atvykus į Seulo stotį susilaukiau prašymų kartu nusifotografuoti, nes "atrodau užsienietė" ir klausimų iš kur aš tokia atkeliavau. Bet manau lygiai tą patį jaučia azijos turistai čia, Lietuvoje, ypač jei keliauja ne grupėmis,o po vieną ar kelis.
Nepaisant viso šio (kokia populiari pasijaučiau ) jau nuo pirmos dienos jaučiausi čia kaip namie. Nežinau, ar tai mano charakteris, ar žmonių svetingumas, bet viskas atrodė sava ir šilta. (nu kur ten nebus šilta tokiu oru ) Na, bet ne tai omenyje turiu.

Parsiradusi namo, truputį pabendravau su draugės šeima ir neilgai trukus kritau miegot kaip negyva. (paminint tai, jog buvau ~30 valandų nemiegojus, nes nei naktį prieš skrydi nei lėktuve to nelabai pavyko padaryti). Bet mano saldus miegelis truko neilgai...
Pirma, tai mane prižadino karštis, dėl kurio čia jau tuziną kartų skundžiausi, o po to pabudo kitos ramybės drumstėjos - cikados. Šitie padarai galėtų būti dresuojami ir naudojami kaip naturali signalizacija! Mes čia Lietuvoj dėl žiogų svirbimo skundžiamės..čia 10 ar net 20 kartų blogiau.
Viena draugužė nusprendė pasisveikinti nutūpusi ant lango tinklelio.



Taip pat, nežinau pavyks ar nepavyks įžiūrėti, bet fone matome ir bažnyčios bokštą. Korėjoje tikrai labai daug bažnyčių. Kaip kartą yra pasakiusi viena gera pažįstama, religijos klausimu čia būtų galima parašyti visą atskirą mokslinį darbą, tad labai stipriai nesiplėsiu (o ir mano žinios nėra per plačios), tačiau esmė tame, kad nors bemaž pusė korėjiečių yra krikščionys, tiek tikėjimo tiesos (negarbina Marijos), tiek pačios bažnyčios struktūra yra kiek kitokia nei mums įprasta.

Man teko apsilankyti būtent šioje, cikados portreto fone vos įžvelgiamoje, bažnyčioje. Tiesa, nebuvau tikrosiose mišiose, o tik vakariniame jaunimo susirinkime, kur "kunigas" ar kaip tą žmogų pavadinti, skaitė paskaitą apie studijas ir karjerą. Viso to esmė buvo tiesiog motyvacinė prezentacija, tačiau "Jėzus jums padės" intarpai privertė jaustis kiek keistai. Bet tai bent jau skatina jaunimą tikėti ir eiti čia ne vien iš pareigos. Tiesiog tokia, neformali aplinka nuteikia kiek kitaip nei mūsų maldos namai.

Tos bažnyčios nuotraukų iš arčiau nepadariau, arba tiesiog dabar nerandu, tačiau trečiąją dieną Seule pasiklydau ir atradau kažkokią kitą bažnyčią ir misionierių kapines ar kažką tokio.


Kitoje kiemo pusėje taip pat buvo ir šis monumentas. Tačiau aplinkui nebuvo žmonių kurių galėčiau pasiklausti, kas tai tiksliai tokio. Tiesa, paklausiau vieno vyro, kuris taip pat fotografavo, tačiau jis pasakė, jog pats yra visai iš kito miesto ir neturi žalio supratimo.


Ši šventovė yra visai šialia Han upės, kuria korėjiečiai taip didžiuojasi.
Atvirai kalbant, prieš važiuodama į Korėją, aš tikrai tikėjausi kažko labai įspūdingo, tačiau na...upė kaip upė. Dar pasakyčiau kad nelabai švari.
Bet tiltų ir pramogų nemažai. Parkeliai, dviračių takai, jaunimo susiburimo vietos, sodeliai.


Štai čia viena iš aikštelių paupyje.
Vaikams pažaisti, tėvams pailsėti,porelėms paburkuoti..



Taip pat, labai dažnai matomos bačkutės.
Tiek parkuose, tiek "tradiciniuose kaimeluose" (Hanok) jų yra apstu.


Draugė iš Seulo pasakojo, jog jos kažkada buvo naudojamos maisto produktams laikyti ir kartais rauginti.
Šiuo metu tai liko tik tradicinis prisiminimas, tačiau vyresnės moterys dar kartais naudoja jas buityje (draugės mam taip pat). Bet tai nebėra taip populiaru. Na, mes juk irgi duonos pečiuje kasdien nekepam patys..Suprantama.


Daugiau nuotraukų į vieną pranešimą forumo sistema dradžia, tad pratęsiu kitame pranešime

Shopping, maistas, jaunimas..

Dvi dienas praleidau tiesiog susitikdama su draugais mieste arba apsipirkinėdama.
Taip, Korėja yra pirkinių rojus! Jau net neskaičiuoju kie rūbų ir kosmetikos priemonių aš nusipirkau...
Prieš atskristama tikėjausi nemažai apsipirkti, bet nemaniau, kad tas nemažai bus tiek daug, nes parsivežiau trigubai daugiau rūbų nei atsivežiau. Parduotuvėse (shopping mall), tokiose kaip pas mus Akropoliai ir Panoramos, drabužių kainos yra ganėtinai didelės, nes didžioje dalis parduotuvių yra firminės, garsių prekių ženklų parduotuvės. Tačiau ir tarp jų yra įperkamų (UNIQLO, Mixxo, Spao, NII ir kt.). Bet vis dėl to, geriausia apsipirkinėti yra turguje arba metro stotyse. Aš daugiausia drabužių nuspirkau požeminėse Gangnamo ir Yeongdeungpo stotyse. Rūbai be galo pigūs ir gražūs. Žinoma, kokybė nėra auksinė, tačiau už tokias kainas negaila. Aš atvykau kaip tik prasidėjus išpardavimų sezonui, tad didžioji dalis prekių buvo po 10.000 (24lt), o vieną palaidinę pagriebiau vos už 6lt.
Bet viena problemėlė yra ta, kad didžioji dalis rūbų yra "Free size" (vienas dydis tinka visiems), bet jis tikrai netinka visiems. Gerai yra bent tai, kad esu neaukšta, tad didžioji dalis rūbų buvo +/- tinkami. Bet manau jau per daug apie tai išsiplėčiau. Ech, tos moterys

nuotraukos kokybė prasta, nes fotografuota telefonu. kažkaip nejauku tą fotoaparatą trauktis, visgi ne turistinė vieta

Kita shopping'o šventovė - Myeongdong. Tai didžiulė erdvė pilna parduotuvių, prekystalių, kioskelių... Bet asmeniškai mano nuomone, ji labiau tinkama tuomet, kai nori nusipirkti kosmetikos, nes visos parduotuvėlės čia yra viena šalia kitos. (galima prisirinkti mėginukų ) Man labiausiai patinkančios kosmetikos firmos: Missha, Etude House, Tony Moly, Nature Republic. Galima užsisakinėti ir internetu, bet vietoje daug pigiau.

[dėdės veidą užtušavau, įlido į kadrą gudruolis]

Bet atmetant kosmetiką, Myeongdong yra daugiau japonų ir kinų prekių "rojus"..Čia tikrai nebrangu, bet daug užsieniečių (turiu omeny iš kitų azijos šalių). Vien pažiūrėjus į iškabas, kurios mirgėte mirga japonų ir kinų kalbomis galima suprasti kur čia šuo pakastas.



Apsiprekinusios truputį išalkome, todėl nuėjome pavalgyti. Tai yra taip pat makaronai, tačiau šį kartą su koldūnais ir grybais (taip tie ilgi balti dalykai pamiršiuje yra grybai). Nepamenu pavadinimo, bet google sako, kad tai turėtų būti kalguksu. Jei gerai pamenu tai ir yra.
Bet esmė tame, kad būtent šis patiekalas yra gaminamas būtent tik Myeongdong'e, šioje vietoje. Todėl aš juos tiesiog vadinu Myeongdong makaronais. Lengviau įsiminti


Išėjusios iš restorano pamatėme didžiulį sambruzdį, todėl draugė liepė eit ten, nes pamatysim "kažkokią įžimybę". Priėjusios arčiau ir prasibrovusios pro klykiančių mergaičių minią išvydome dabar populiarią pop muzikos grupę Korėjoje, BEAST. Pasidavusi bandos jausmui ir aš nupleškinau keletą nuotraukyčių.

Grįžusi Lietuvon supratau, jog neblogai patekau į filmuotos laidos kadrus. Na, bet negi gaila, tegu rodo per tą jų televiziją

Tuo pasibaigė mano apsiprekinimas.
Dar po to užsukome tradicinių ledų - 빙수(bingsu)
Tai yra smulkintas ledas su kokiu nors užpilu ir skoniu. Populiariausi yra 팥빙수 (patbingsu) - raudonųjų pupelių skonio ledai. Teko ragauti ir jų, tačiau šie yra kiek kitokie. Avietės ir dar kažkokios uogos

Bet jau porcijos pas juos Nesvarbu kokį patiekalą užsisakytume, vieno bliūdo dviems užtenka pilnai ir dar paliekam pusę...

Dar tokia viena nuotraukytė, tai Makkoli - korėjietiškas ryžių vynas.
Baltos spalvos, skoniu bent jau man asmeniškai primena girą.
Ir geriamas va iš tokių bliudelių,o ne taurių.


Dar vienas su maistu susijęs dalykėlis. Nuotrauka kurios niekur iki šiol taip ir nebuvau įkėlusi - greito maisto kioskelis Gangname.

Originaliai, greitas tradicinis maistas, tetulių gaminamas ir parduodamas tiesiog gatvėje yra ganetinai populiarus Korėjoje, bet dažnai tenka matyti, kad tas "palapines" keičia va tokie kioskeliai...Na, žinant kaip žmonės skuba bruzda ten, gal ir patogu, tačiau tos dvasios nebėra..

Irrr..jūs toje nuotraukoje matote šiukšledėžę! Štai kokia prabanga! Šiukšledėžė! Įsivaizduojat??
Na, juokas juokais, bet Korėjoje su šiukšlių dėžėmis tikrai problema... Jų tiesiog nėra. Na, sunku rasti. Mes įpratę, jog kas keliokika metrų turime šitas stebuklų dėžes, o ten jas rasti tikrai sunku. Kartą net 4 tuščius vandens buteliukus nešiojausi kuprinėje visą dieną, nes nebuvo kur išmesti. Kiek girdėjau, taip yra todėl jog vyriausybė bijo, jog jeigu bus daug šiukšlių dėžių mieste, žmonės tiesiog ims tempi savo šiukšles čia. Nežinau kas per logika, bet matyt jie moka ne nustatytą šiukšlių mokestį, o už jų kiekį ar kažkaip...


Šiandienai tiek, truputį miegelis traukia...

Tipiškos Korėjos gatvės.


Po to truputį dar pratęsiu apie Seulą, bet nedaug ir pereisiu prie Džedžiu salos, tad bus daugiau gamtos, daugiau spalvų

Ačiū kas skaitot, jeigu skaitot. Prašau nuomonių, klausimų, komentarų

Aš nelabai suprantu, ar tik man neatidaro visu nuotraukų? o taip noriu pamatyti
ach va, pagaliau atsidarė visos

Koks idomus fotoreportazas ir pasakojimo stilius toks nuoseklus - man labai patinka!
Labai laukiu tolesniu Jusu nuotykiu sioje (retai lietuvaiciu lankomoje) salyje
P.S. Speju maistas tiesiog puikus, ar ne?

Ačiū

Maistas man labai patiko ir grįžusi pirmomis dienomis tiesiog sienomis lipau, kaip "čia pas mus nėra ką valgyt". Tiesa, didžioji dalis maisto yra aštrus, todėl tetulės restoranuose dažnai klausdavo "ar ji gali tai valgyt?" arba "ar lazdelėmis mokės valgyti?". Stebisi daug, bet man kaip aštraus maisto megėjai tiesiog rojus ten buvo

-----------------

Taigi, kaip ir žadėjau to truputį pratęsiu~





Paskutinė diena Seule (prieš vykstant į Džedžiu, nes po to dar grįžau)

Paskutinę dieną Seule prieš išvykstant į 재주 (Jeju, tariam. Džedžiu) salą buvau nuvežta į vieną iš tradicinių kaimelių. Seule jų yra net keli. Geriausiai žinomas turbūt yra Bukcheon'as, tačiau jame apsilankyti neteko (buvau tik Bukcheon kultūros centre, bet apie tai vėliau). Šis kaimelis kuriame man teko apsilankyti yra kiek atokiau nuo miestos centro, Gyeonggi-do provilncijoje (čia suprast, provincija dydžio sulyg visu Vilniumi ir jo rajonais jei ne daugiau). Jame yra kiek mažiau lankytojų, tačiau daug ką pamatyti. Tiesa įėjimas brangesnis negu į centrinius rūmus gal trigubai.


Pirmajame kieme apstu įvairių suvenyrų krautuvėlių, valgyklų ir panašiai, tačiau juose nieko pirkti neapsimoka, nes kainos grynai turistinės. Geriau keliolika metrų pajudėti iki parduotuvės ir ten nusipirkti ką nori.

Beje, čia toks nukrypimas nuo temos, bet jei kaa būsite ir norėsite pigiau paprastų suvenyrų nusipirkti,rekomenduoju "Daiso" parduotuvę. Te viskas pigu, prekių visokių yra, nuo dantų krapštukų iki indų komplektų, vietiniai rekomenduoja. Aišku, visko nebus, bet didžioji dalis suvenyrų dau pigiau nei krautuvėlėse.





Štai taip atrodo šie, komercinės paskirties pastatai.

Einant kiek toliau galite nusifotografuoti kaip diduomenė. Neatsispyrėm pagundai ir mes



Toliau seka didesni kiemai-labirintai arba kitais žodžiais "kaimelio keliai" su kiek kitokio tipo - varguomenės pastatai.
Draugas su kuriuo buvau sakė, jog dar jų seneliai gyveno panašaus tipo namuose ir visai neseniai viskas taip greitai pasikeitė.





Čia taip pat kažkokios skulpturėlės kaimelio viduryje.
Kiek aš pati supratau tai kažkas susiję su senovės šamanizmu, tačiau jokio paaiškinimo neradau.


Gražu pažiūrėti, gražu pavaikščioti, tačiau keliaujant giliau į kaimelio glūdumą vėl pamatom populiariosios kultūros trūpinių.
Kadangi kaip jau minėjau, čia buvo filmuota didžioji dalis korėjietiškų serialų, kurie kažko susiję su senovės/istorine tematika, savininkai nesikuklina pasiadišuoti pristatę serialų pavadinimų reklamų ir pagrindinių veikėjų kartoninių atitikmenų.

Norintis gali su jais ir nusifotografuoti, bet aš tai kažkaip nesusigundžiau


Na ir galiausiai, tai visur pilna tokio tipo pavesinių. Man jo tokios gražios, vis fotografavau ir fotografavau. Tad viena pasidalinu.


Visa Hanok kaimelį apėjome per valandą, gal su trupučiu. Tikrai rekomenduočiau nueiti bent į vieną iš jų


Papildyta:
Ir dar Extra nuotraukų iš Seulo, kurių į pasakojimą kaip ir neįpinsiu.

Vienos ir Gangnam esančių kavinių dizainas.
Gražu pažiūrėti, bet neveltui turčių rajonas - kava kainavo 7000 wonų (beveik 17lt).

Taip taip, dalykas dėl kurio korėjiečiai yra pamišę - mielumas.
Nesvarbu kiek tau metų, niekas nėra per senas tam, kad būtų mielas


Ir dar vieni pietūs.


Aštri sriuba, makaronai, tofu, mėsa, daržovės, ryžių kukuliai ir dar bliudelis ryžių šalia, bei mano jau anksčiau minėti papildomi užkandžiai.
Šito bliūdo mums buvo per daug, todėl galėtų net 3 ar 4 žmonės pavalgyti vieną patiekalą užsisakius.
Čia vėl sulaukiau padavėjų klausimų ar tikrai galėsiu tai valgyti, bet pamatę, kad aš tiesiog megaujuosi atstojo
Beje, kas dar iš pradžių man pasirodė keista - valyti makaronus, koldūnus, ryžius ir dar ką nors kartu. Mes kažkaip pratę "arba bulvės arba makaronai arba ryžiai", o čia - kartu. Bet įpranti ir normalu.
Taip pat jie neskirsto maisto tipo į pusrytinį, pietų ar vakarienės ir valgo tuos pačius patiekalus bet kokiu paros metu.


Dar vienas įdomesnis dalykas - plastinių operacijų populiarumas.
Tau nepatinka tavo nosis? akys? ausys? smakras? lūpos?
Nieko nėra nepataisomo, kreipkis į mus!
Čia yra tikrai nemažai plastinės chirurgijos klinikų, ir dar daugiau jų reklamų.
Susidaro toks įspūdis, kad lįsti po skalpeliu jiems yra taip pat normalu, kaip mums nueiti į kirpyklą.
Na, šiek tiek hiperbolizuoju, tačiau esmė lieka ta pati - plastinė chirurgija čia yra normalus dalykas.
Net realybės šou ta tema yra kuriami.
Štai reklamų pavyzdžiai.




Tai tiek šiandienai.
Ir dar viena metro stotelė.


ir mibilaus tinklo reklama. Atrodo nieko ypatingo.
Bet vėl išlenda mielumo kultas.
Šitie žmogiukai rodo kelią į mobiliuosius salonus visur gatvėje.



Artimiausiu metu "skrisime" į Džedžiu salą. Jau atrinkinėju nuotraukas

Laukiu nesulaukiu

Taigis, trumpas papildymas


재주/ Jeju / Džedžiu sala


Į Jeju salą skridau iš Seulo Gimo oro uosto su 'Jeju air" aviakompanija.
Sumokėjau nepilnus 300lt, už du kelionės bilietus. t.y. Seulas - Jeju - Busanas
Į kainą taip pat buvo įskaičiuotas ne tik rankinis, bet ir reistruotas bagažas iki 15kg.
Todėl skridau su kuprine ir taše, didįjį lagaminą palikus Seule.


Nusileidus Jeju saloje, mano pasitiko hostelio, kuriame asistosiu savininkas. (nors sakiau, jo daugiausia asistodavau as draugus, Jeju salai tai nealioja )
Gyvenau hostelyje B&B Pan. Rekomenduoju, reklamuoju ir pačiai jei teks vėl apsilankyti irgi čia apsistosiu. http://blog.naver.com/jazznclimb



Čia vaizdas nuo hostelio stogo. Mokėjau ~56-60lt į naktį, gavau pusryčių ir puikias kambariokes
Beje, nors miegojau 8-viečiame kambaryje buvo labai jauku ir miela.
Su viena iš savo kambariokiu, mergina iš Singapūro, susidraugavome jau pirmą dieną,
ir sekantį rytą žmonės jau klausdavo "Merginos, jus tokios artimos draugės, ar kartu visru keliaujate? " ir sulaukdavo atsakymo "vakar susipažinom"

Taigi, aš, ji, dar vienas australas ir korėjietis, kadani visi buvome panašaus amžiaus nusprendėme keliauti aplink salą kartu.
Bet štai ir hostelio savininkas su draugu yra nuostabūs. Jie kasdien renia turus hostelio gyventojams.
Užmoki 30.000 won (~70lt) ir keliauji visą dieną patogiau mašinoje po geriausias salos vietas Tai visas 3 pilnai turimas dienas šiuo pasiūlymu ir pasinaudojom~



Pirmąją dieną pamatėme gan daug. Čia tik dalis vietų kuriose buvome, nes pasakojim pratęsiu vėliau (laiko stoka )

Keliavome į vieną iš įspudingesnių kalnų, o pakeliui užsukome pažiūrėti nuo II pasaulinio karo užsilikusio japonų karinio oro uosto / bazės.
Tiesiog likę apželdinti laukai ir kai kur juose tokie tarsi urvai/ garažai mažesniems lėktuvams.


Kaip istoriją studijuojančiai, man paliko tikrai neblogą įspūdį.
Pavažiavus dar kokį puskilometrį mums atsivėrė štai šis vaizdas.


Į šį kalną nekopėme, pažiūrėjome iš tolo, pafotografavom, ir pasukom į čia pat esantį
(ir manau daug vertesnį užkopti į) kalną


Na, kalnai, laukai, paplūdymiai, realiai nežinau ką tiksliai pasakoti. Pasidalinsiu dar keliomis nuotraukomis su komentarais, o jei ką tai jau klauskit, komentuokit, pažiūrėsiu kiek atmintis išneša






Šie štaitai yra natūralūs, padaryti gamtos. Visa sala yra vulkaninė, iškilusi iš ugnikalnio (jos viduryje stovi užgesęs kalnas/ugnikalnis Halla, bet į jį šį kartą, deje, užkopti neteko. Jėgų ir valios pritrūko). Todėl didžoji dalis krantinių yra panašios būklės, arba taip ardytos, arba tiesiog uolos.
Kai kuriuose papludyniuose taip pat yra daug uolienų.



Kelios nuotraukos ir iš kitų dienų, nes viskas susimaišę. Dar įkelsiu daugiau vėliau, tiesiog paveikslėlių limito nenoriu viršyti šį kartą





Jeigu norite, štai tarp kalnų, kažkokioje dykynėje jūsų laukia taci, kuris su mielu noru nuveš jus ten, kur jums reikia
Beje, taxi Korėjoje yra tikrai nebrangus.
Daug kartų (pasiklydus ir pan) teko juo naudotis ir sakyčiau kainos tikrai nesikandžioja.
Bet pigiau yra susitabdyti taxi gatveje, o ne kviestis jį telefonu.



Tai tiek šiam kartui

Stebiu,skaitau!super!
Labai žaviuosi, kad išpildėt savo norus aplankyti norimą šalį! Kiek drąsos reikėjo..Kažin ar viena taip drįsčiau..Šaunuolė!

Iš tiesų baimės vykdama nejaučiau. Nežinau kodėl, bet tiesiog atrodė tikrai paprasta viskas. O ir nusileidaus pasijaučiau kaip namuose

Na, o kadangi man rytoj koliokviumas ir jam negaliu prisiruošt mokytis, ta proga mestelsiu dar truputėlį nuotraukų

Sekančia dieną, visa hostelio kompanija susimetėm pinigėlių turui ir nudumėm mašina tyrinėt kitas vietas.

Viena jų - viena populiariausių lankytinų vietų Jeju saloje - Seongsan Ilchulbong.
Kitais žodžiais tariant "Sauletekio viršūnė".
Tai milžinškas užgesęs krateris, tikrai nuostabi vieta.
Kaip turbūt galima suprasti iš pavadinimo, žmonės sako jog ten yra nuostabūs saulėtekiai, tačiau mums teko apsilankyti tik dieną, pačiame karščio įkarštyje

Taip pat, Seongsan yra įtraukta į UNESCO paveldą ir vadinama vienu iš 7 gamtos stebuklų.


Nors keliavome aštuoniese, tik pusė mūsų pasiryžo kilti viršun:
Aš, Singapurietė, Olandas, Australas ir Korėjietis.
Jaunimėlis užsimanė nuotykių
Nes buvo mokie 35-36 laipsniai šilumos ir dar drėgnas oras...
O be to, prieš tai teko kopti į dar vieną kalną, tai pasportavom neblogai




Lipti viršun buvo tikrai nelengva, tačiau mes visaip išnaudojom situaciją ir net sustodavom pafotografuoti, po kiekvieno "aukšto"



Visgi, užlipus vaizdas tikrai nenuvylė. Krateris, Jūra..Be galo gražu





Atsisukus į kitą pusę matome ir tai, kaip atrodo apylinkės.
Bet, jeigu mes nebūtume prisirinkę daug vandens su savimi,
nežinau ar būtume nulipę atgal gyvi...

Visgi tikrai verta buvo.

O čia dar extra, ir praeitos dienos:


Meškiukų muziejus
Deja, jibs buvo uždarytas, tai šitą nuotrauką padariau pro įstiklintas duris..
o būčiau mielai nuėjusi~~


O štai šitos "akmenų krūvos" čia "suverstos" ne šeip sau.



Tokie bokšteliai, tai yra norų kalnai.
Kiekvienas žmogus gali uždėti savo akmenuką ant viršaus ir sugalvoti norą.
Jeigu akmenukas laikosi, reiškia tavo noras išsipildys.
Vaikiška, bet vis atrakcija.

Beje, šitos vulkaninės uolienos irgi yra Džedžiu pasidydžiavimas.
Jas yra net uždrausta išsivežti.
Bet aš vistiek draugei mažiuką akmenuką nugvelbiau
Bet apie draudimus sužinojau tik jau išskridusi iš salos, tad save pateisinu
Papildyta:
Toliau keliavome į vieną šventyklų kalnuose.

Pavadinimo nepamenu, o atrodo mums jo niekas ir nesakė, bei lankstinukų nedavė.
Bet ji irgi yra pietinėje salos dalyje, visai netoliese.
Ilgai ten nebuvome, tik taip paviršutniškai apžiūrėjome.

..Ir vėl laipteliai






Auksinis buda. Matėme ir kelis vyresnio amžiaus žmones atėjusius melstis.





Taip pat ir varpas.
Kai jau foto nupasakoja, visai kitoks negu mums įprasti.


O štai taip atrodo tipiškas korėjietiškos šventyklos vidus.


Norint užeiti į šventyklą (kaip ir į bet kokius namus) yra privalu nusiauti batus.

Užsieniečiai Korėjoje (kiek žinau Japonijai irgi būdinga) dažnai daro klaidą užeidami į patalpas taip kaip atėjo - su batais.
Prie kiekvienų durų yra slenkstis, kuris rėkte rėkia: STOP. Batus palikti čia.
Korėjiečiams tai yra savaime suprantama, bet užsieniečiai dažnai nesusivokia iš kartu.
"Nu slenkstis tai slenkstis",- pagalvoja.
Bet ant to laiptelio žengti ne-ga-li-ma.
Tfu tfu, aš jau tai žinojau ir jokių kuriozų patirt neteko.

Beje, tokie dalykai būdingi ne tik namams ar šventykloms, bet yra ir nemažai tradicinio stiliaus restoranų ir užeigėlių, kur sėdima ant grindų/pagalvėlių, taip pat prie įėjimo palikus batus.

Na, bet aš jau čia išsiplėčiau truputėlį ne į temą.
Dar šis tas įdomesnio iš šventyklos - žibintai.



Tai tiek šiam kartui, lekiu mokytis.
Tikiuosi kam nors iš vis įdomu