dukrytei metai ir 9 mėn., teko palikt nepilnai savaitei pas senelius, su kuriais kartu gyvenam, dabar neprisileidžia nieko išskyrus mane ir vyrą, viena kambaryj nelieka nei minutei, jei tik kas ateina pas mus, iškart prasideda ašaros, riksmas, jau nebežinau kaip elgtis?
Važinėdavome su vyru į egzaminų sesijas į Vilnių (kartu mokėmės), tai pirmą kartą palikome jau 3 mėn. Žinau, kad negerai, bet man akademinės atostogos būtų labai sutrukdę. Pallikdavome močiutei. Man nervų buvo daugiau, nei dukrai. Galiausiai ir aš pamačiau, kad močiutė puikiai susitvarko (grįždavome savaitgaliui) ir sesijų metu ramiau mokindavausi, o po paskaitų ir į kiną ar kavinę su vyru nueidavome. Gaudavosi mini atostogos. gal ir tu ne tik pasimokysi, bet ir nuo mažiuko pailsėsi.
