Dvasinės ligų atsiradimo priežastys-2

Turiu klausima del vyro, kuri gaunam toki, kad issiugdytumem kazkokias savybes. Sita as suvokiu ir esu pasiryzusi tam. Bet kuo kalti vaikai? Na tarkim vaikai pasirenka tevus ir zinau, kad vaikui tokio tevo ir reikejo. Bet tarkim kuo detas vaikas, kuris nera to vyro? nejaugi jis kazkokiomis jau savo mintimis prisisauke toki patevi.. Ir kaip suprasti, kad tokia patirtis butina vaikui (na turiu omeni nesantaika seimoje, barnius, vyro pykti, panieka).

gaunam ne tam, kad issiugdytumem kazkokias savybes, o tam kad ismoktume priimti zmogu toki, koks jis yra, nebandydami jo keisti ir teisti.
vaikui tokia patirtis tikrai nebutina. cia jau mama sprendzia kiek jam leis tai kenteti

nesutinku
atsakymo i klausima negavau

i ta klausima galeciau visus 50 lapu prirasyti, tik neaisku kiek tai butu naudinga. o tokio stebuklingo zodzio nera, kuris taip staiga imtu ir atvertu akis.
visi atsakymai slypi mumyse ir musu nore keistis. kai keiciames mes, keiciasi ir artimieji ir visa aplinka. kokias vibracijas skleidziame, tokias pritraukiame atgal prie saves. o artimieji ir ju elgesys yra atspindys musu vidiniu busenu.
daug nuostabiu knygu isleista, belieka tik skaityti, dometis ir ieskoti. ieskanciam, visata tiesiog negali neatsakyti.

Zinau, apie ka kalbat..skaitau, ieskau. Ne veltui ir cia uzsukau su savo klausimu

O gal tam vaikui reikia išmokti mylėti patėvį tokį, koks jis yra?
Pamenu, kaip mano brolis, kuris visą gyvenimą konfliktavo su tėvu, kartą man pasakė: aš supratau, kad mano tikslas baimę paversti meile. Tik kiek yra žmonių, kurie gali sąmoningai suprasti tokius dalykus?
Pasikartosiu: pastebėjau, kad aplink mus yra daugybė žmonių, su kuriais kartu gyvename ne pirmą gyvenimą. Tarkim, mes negalim prisiminti, kas buvo tas piktasis patėvis, kai kitame gyvenime buvom su juo susitikę, gal šiame gyvenime tiesiog susikeista vaidmenimis? Todėl vertėtų liautis piktintis...Aplinkui mus esantys žmonės yra būtent tokie, kokių mums reikia.
Papildyta:
[quote=Deep pink,2010 05 28, 08:51]
[quote=ramce ,2010 05 27, 19:06]
[quote=vaižgantė,2010 05 26, 22:09]
Vaikai, jų skaičius ir antros pusės mums parenkamos. Vyrą mes gaunam būtent tokį, kuris mums padėtų atidirbti tam tikras savybes.Jei išsiskiriam, neatidirbam...Tada duodami aplinkoje kiti žmonės, tam tikros situacijos.

O ar negali būti atvirkščiai, kad ateina laikas, kai 1. tas žmogus tavo gyvenime nebereikalingas, nes kažką supratai, ar atidirbai, ir tiesiog vieną rytą supranti, kad turi eiti toliau, bet jau be to žmogaus? Ir be gręžiojimosi atgal,2. gražiuoju atsisveikini ir eini toliau....

Ir ar negali būti taip, kad likimas, karma, ar kaip čia pavadinus, tiesiog kaišo pagalius į ratus ir tarsi perspėja, kad ne su tuo žmogumi bandai kažką kurti ir 3. reiktų žengti pirmyn, bet jau be to asmens.... Ar tai tiesiog vidinis balsas, kuris nieko nereiškia?
Vaizgante,o kodel tu tokia kategoriska,kad neatidirbam?..Gal vieni visa gyvenima santuokoje kankindamiesi atidirbineja,o kiti per greitesni tarpa-ar taip nebuna?..

Ramce,te tau uz tai,ka dabar savyje pergyveni,man tokia pati situacija,ziauriai sunku suvokti,kad keliai skiriasi,nors ir tikejomes zvelgti viena kryptimi...Ir ne todel,kad musa,namo negryzta ar kitaip liudina,o tiesiog,kad supranti,jog sis zmogus-ne tau.Nebe tau.Manau,kad pacios esam tos vadinamosios MOKYTOJOS,ir musu vyrai gaus pamoka,zinos ka ir kaip daryti,ko nedaryti,kad issaugoti brangu zmogu salia ir atvirksciai,zinosim kokio zmogaus mums reikia ir ko tikimes is tolimesnio gyvenimo...

1.Man tas zmogus mano gyvenime bus labai reikalingas,nes tuokemes ne siaip-del pramogos,buvo jausmai ir jie isliks visam gyvenimui,tik jau igave kitoki pavidala.Juolabiau,jei yra vaikuciai.Visada noreciau buti salia,kai jam bus sunku,bet,cia gal jau mano natura...Bet sutinku,kad yra pojutis,jog siuo metu,jau nebe sis zmogus turetu padeti zengti pirmyn,kad sis zmogus jau nebemato to,ka tu matai ir,kad jo siekiai nera tokie,kokie tavo,ir,kad...nebegulesi zoleje ziuredamas i dangu kartu...

2.Labai labai labai noreciau graziuoju atsisveikinti

3.
[/quote]

Kodėl aš tokia kategoriška? Man, matyt, nepasisekė, nes nepažįstu nė vienos išsiskyrusios poros, kurie po skyrybų draugiškai padavė vienas kitam ranką ir padėkojo vienas kitam už praleistą laiką...
Manau, kad tik taip išsiskyrę žmonės padarė viską iki galo.

religija deja yra kas kita...cia - tikejimas kazkuo, kas buvo apciuopiama, bet dabar to negali garantuoti. neisizeiskit, man kvepia sarlatanizmu. cia butini irodymai, kas nera butina religijoje. tai nera religija na, gal kaip kam...

del vyro, labai lengva pasiteisinti, kad gyveni su blogu (alkoholiku, zemintoju), nes gi tokia karma, kai nera valios issiskirti, ir traumuojami vaikai net nes gi tokia karma.

Ačiū merginos už pasisakymus ir patarimus.
Turbūt tikrai kiekvienas atrandame kažką naujo savyje tada, kai ateina tam laikas, arba kai pasiekiame gyvenime tokią būseną, kai belieka kažką keisti, permąstyti gyvenimą iš naujo ir stengtis tapti geresniais ne tik išoriškai bet ir viduje, nes paprasčiausiai supranti, kad kito kelio nebėra. Taigi belieka stengtis teigiamai mąstyti, viską kas mus supa priimti su meile ir be neigiamų emocijų. To tikrai visiems linkiu išmokti, ar bent mažu žingsneliu pasistumėti pirmyn...

Labas.Aš vėl su paršymu paaiškinti,va toki neįtikėtina dalyką.Ogi kai skundžiaus tuo vėmimu,nevirškinimu ir gavau atsakymų,kad reikėtų laiminti ir sau apie meilę pašnekėti ir pan. na iš pradžių buvo keista ,bet vis tik pagalvojau,kad nieko neprarasiu.Ir štai jau visa savaitė jokių vėmimų,nevirškinimų jaučiuos kitas žmogus per paskutinius 5 metus turbūt tai ilgiausias periodas,kai viskas gerai.Tačiau štai kas atsitiko ,kodėl klausiu.Nuo savaitės pradžios,tada kai pradėjau sąmoningai save palaikyti ir bandyti priimti,padrąsinti ir pan., jau iš vakaro per naktį pradeda skaudėti gerklę,tas skausmas toks ,kad rodos negaliu ryti,pila prakaitas lyg būtų temperatūros kažin kiek daug,bet jos nėra,diena viskas praeina Ir dar šendien pusryčiaudama pajutau danties skausmą,nu ir ką nėra plombos iškrito Nu ir sakau gal ne taip vis tik kažką darau,ar čia tik sutapimas?Džiaugiuos,kad skarndis apsitvarkė,bet tikrai nenoriu likti be dantų,pasigaut kokia infekciją ar pan.Negali būti,kad tas negalavimas persimetė į kitą vietą?Gal liautis man čia taip eksperimentavus su ta meile sau,organizmas gal jos nepriima.Ar kokie čia dabar galai pardėjo lysti?

+2010 05 28, 14:10-->

Tu nenorėk, kad viskas per savaitę susitvarkytų

kas kvepia sarlatanizmu? nelabai supratau. kokie irodymai?
as uz bet kokia religija ar filosofija, kuri padeda zmogui keistis i gera, suteikia ramybes ir gyvenimo dziaugsmo.

+2010 05 28, 16:10-->
Na, aš matau 2 dalykus: gali būti, kad laiminama save netikint tuo, kas sakoma, mechaniškai. tai nėra blogai, tačiau gerklės centras susijudino. Tarsi sakant reiktų gerklei įdėti pastangas. Aišku, iki šiol kalbama buvo savo atžvilgiu kitaip, o čia staiga- kardinaliai priešingi dalykai. Susijudino blokai. Kaipsakė Vaižgantė, nenorėkit, kad viskas per savaitę išsispręstų.
Toliau. Jei jau po trupučiuką pradedat kitaip žvelgti į save, su meile, tai automatiškai problemas, kurios susidarė dėl kitokio požiūrio, nori nenori turim pamatyti ir spręsti. Tačiau spręsti kitaip, nei iki šiol. Juk logiška, kad žmogus, kuris myli save ir savęs nemyli, tą pačią problemą spręs kitaip, priimdamas kitokius sprendimus, tiesa? Ir gali būti, kad jums reikia priimti sprendimus, jūs jaučiat, kad problemos nedingsta, jas reikia kažkaip įvardinti pačiai sau ir spęsti, priimti sprendimus. tačiau asmenybė delsia po senovei arba kartoja senus elgesio modelius. O gerklė, dantys pagal Luizą hay yra susiję su saviraiška ir sprendimais. todėl ir trupa plombos, todėl ir skauda gerklė. Naktį skauda labiau gerklę todėl, kad sąmonė ilsisi ir pasąmonė taip praneša apie save. Dieną protas paima vadeles ir tarsi simptomai sumažėja. pagalvokit apie tai. Sėkmės.