QUOTE(Saron @ 2010 06 02, 12:42)
Užkankinsim tave, Vaižgante, klausimais ne į temą.
Kodėl nebėra jaunų sielų?
Rašei, kad mirusis net nesuprato, kad yra miręs. Kažkur skaičiau, kad apie 3 dienas gali būti prie kūno, po to dar blaškomi "karminio vėjo" blaškosi po šį pasaulį. Tada vistiek neišvengiamai turi pasirinkti kaip atgimti, jei neišsivaduoja iš rato. Ar mirusiam galima pasakyti tai žodžiu, ar jis gali išgirsti mūsų mintis?
Grynai mano nuomonė, kad jaunos sielos nebegimsta. Priežastis paprasta: dabar vyksta tokie pasikeitimai, kad jaunai sielai būtų per daug sudėtinga visa tai atlaikyti. Šiuo metu būriuojasi senos sielos, vis daugiau žmonių "pabunda", mąsto apie tai, kodėl gyvena, kokią paskirtį turi šiame gyvenime. Aplink save pastebiu tokį lyg sielų vienijimąsi.
Apie mirusiųjų sielas parašysiu tiek, kiek žinau iš savos patirties. Jei žmogus yra tikintis (nesvarbu, kokią religiją ar kažką kita jis išpažįsta), jeigu jis serga ir žino, kad mirs, tai ir miręs jis elgiasi sąmoningai, t.y. atsisveikina su savo žemiškuoju gyvenimu, o tada iškeliauja į šviesą. Kai ateinat į tokio žmogaus laidotuves, jis jus pasitinka, jis jus mato, girdi, turi jausmus, emocijas; jo siela laivai plevena po visą patalpą, gali pereiti kiaurai sieną (pamenu,kai mirė mano tėvas,jo siela visą laiką aplink mus skraidė,kai mes užeidavome į šalia esantį kambarėlį,kuriame buvo padėta maisto,jis atkeliaudavo pas mus,brolis šalia ausies tokį kaip zvimbimą visą laiką girdėdavo.) Negerai, kad katalikų su karstais nebeneša į bažnyčią.Mūsų tėvui dar tai buvo padaryta.Bažnytiniai ritualai sielai padeda lengviau išeiti iš žemiškojo pasaulio.
Jeigu žmogus mirė staiga (pvz., nukritus lėtuvui, avarijoje), jis kurį laiką gali nesuprasti, kad mirė, ir išvis gali jaustis blogai, pasijutęs vienas ir nežinia kur. Kai kurie tokie velioniai pareina į savo namus ir toliau "gyvena", nesuprasdami,kodėl kiti jo nemato ir negirdi.
Nekaip turėtų pasijusti ir tie, kurie gyveno manydami, kad po mirties nieko nėra. Jie gi mato savo kūną mirusį, bet supranta, kad niekur nedingo. Ir ką dabar daryti? Gerai,kai laidotuvėse būna tokie "prieplaukos", kaip mes su broliu ir mama. Jūs pamėginkit save pajusti jų kailyje: jūs visus matot, girdit, betjūsų niekas nemato ir negirdi...Turėtų būti siaubas...
Savižudžiai- kita tema. Jais mažai esu domėjusis. Bet manau, kad jie sužino,kas yra pragaras- vieni klaidžioja tiek metų,kiek turėjo išgyventi,būdami kūne...
Papildyta:
QUOTE(Diva:) @ 2010 06 02, 15:02)
Kaip paaiskinama cista prie kiausidziu mazai, 4 men. mergaitei- kudikiui?
Vertėtų pasidomėti,koks buvo mamos nėštumas...
Papildyta:
QUOTE(nep @ 2010 06 02, 11:15)
Vazgante, ar gali buti toks dalykas, kad mirusieji is seimos atgimsta mano vaikuose? Suzinojau, kad laukiuosi, kai mano senelis merdejo. Kitas vaikelis uzsimezge po poros mazdaug menesiu nuo kito brangaus zmogaus mirties.
beja, sielu balsu mano ausis tikrai negirdi.
Džiaukis,kad negirdi:)
Nežinau,kaip atsakyti į tavo klausimus.Labai abejoju,ar šeimos mirusieji atgimsta toje pačioje giminėje...Juk po mirties žmogus turi apmąstyti savo buvusį gyvenimą,sukurti naujo gyvenimo planą,viską suderinti...Tai gali užtrukti dešimtis ir net šimtus metų...Kiekvienam skirtingai...