Įkraunama...
Įkraunama...

Dvasinės ligų atsiradimo priežastys-2

QUOTE(vaižgantė @ 2010 06 01, 20:34)
Tokiais dalykais užsiimančių LT yra daug. Mano mamai tai irgi yra normalus dalykas, ir jos mama nuėjusi į kapines pasišnekėdavo su mirusiais. Mūsų šeimoje tai nėra kažkokia mistika. Kasdienybė.

na taip, aisku, gali isivaizduot kad sneki su mirusiais, su medziais augalais galima pasneketi, bet sielas matyti tai visai kas kita.
Atsakyti
QUOTE
undefinedNegaliu pilnai atsakyti į šį klausimą, bet žinau, kad ir gyvūnai turi karmą. Tarkim, mano viena katė praėjusiame gyvenime turėjo labai žiaurų šeimininką, tai šiame gavo atostogų- pateko į kates mylinčią šeimą. Sunku su ja, nes jos baikštumas nerealus...


O į blogas sąlygas (gyvenimą) gali patekti irgi už kažkokius "nusikaltimus" ?
Gyvūnai atgimsta gyvūnais, ar gali gimti žmonėmis?
Na čia tokių klausimų kyla blush2.gif
Skaičiau "Tibeto mirusiųjų knygoje", kad žmogus gali atgimti ir pusdieviu, ir gyvūnu. Žinoma, jei neišsivaduoja iš gyvenimo ir mirties pasikartojimų rato.
O nuo ko prasideda tas ratas? g.gif Tai sielos pasirinkimas?
Kodėl yra svajojančių būti paukščiu, drugeliu ir pan.? Ar jie jau tuo buvo kažkada? Ir tas gyvenimas pasirodė lengvesnis nei žmogaus?
O kaip yra su augalais?

Atsakyti
QUOTE(vaižgantė @ 2010 06 02, 10:23)
Negaliu pilnai atsakyti į šį klausimą, bet žinau, kad ir gyvūnai turi karmą. Tarkim, mano viena katė praėjusiame gyvenime turėjo labai žiaurų šeimininką, tai šiame gavo atostogų- pateko į kates mylinčią šeimą. Sunku su ja, nes jos baikštumas nerealus...

o kate neturi sansu i suni ar i zmogu persikunyti ??? Juk zmones ir gyvunai beveik niekuom is esmes nesiskiria.
Atsakyti
QUOTE(nep @ 2010 06 02, 10:50)
na taip, aisku, gali isivaizduot kad sneki su mirusiais, su medziais augalais galima pasneketi, bet sielas matyti tai visai kas kita.


O kam įsivaizduoti, kad šneki? Juk girdi balsą į ausis. smile.gif Ir tai nėra šizofrenija smile.gif Juk niekas nesistebi, kai su mirusiais bendrauja sapnuose. Nes būtent sapnuose nejaučiam ribos su mirusiųjų pasauliu, kurios išties ir nėra, ją pastato mūsų protas.
Papildyta:
QUOTE(Saron @ 2010 06 02, 10:52)
O į blogas sąlygas (gyvenimą) gali patekti irgi už kažkokius "nusikaltimus" ?
Gyvūnai atgimsta gyvūnais, ar gali gimti žmonėmis?
Na čia tokių klausimų kyla blush2.gif
Skaičiau "Tibeto mirusiųjų knygoje", kad žmogus gali atgimti ir pusdieviu, ir gyvūnu. Žinoma, jei neišsivaduoja iš gyvenimo ir mirties pasikartojimų rato.
O nuo ko prasideda tas ratas? g.gif Tai sielos pasirinkimas?
Kodėl yra svajojančių būti paukščiu, drugeliu ir pan.? Ar jie jau tuo buvo kažkada? Ir tas gyvenimas pasirodė lengvesnis nei žmogaus?
O kaip yra su augalais?


Kiek žinau, šiuo metu net jaunos sielos nebegimsta, tai ką jau čia kalbėti apie gimimą gyvūnais ar medžiais...
Atsakyti
Vazgante, ar gali buti toks dalykas, kad mirusieji is seimos atgimsta mano vaikuose? Suzinojau, kad laukiuosi, kai mano senelis merdejo. Kitas vaikelis uzsimezge po poros mazdaug menesiu nuo kito brangaus zmogaus mirties. blink.gif

beja, sielu balsu mano ausis tikrai negirdi.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo nep: 02 birželio 2010 - 11:28
QUOTE
Kiek žinau, šiuo metu net jaunos sielos nebegimsta


Užkankinsim tave, Vaižgante, klausimais ne į temą.
Kodėl nebėra jaunų sielų?

Rašei, kad mirusis net nesuprato, kad yra miręs. Kažkur skaičiau, kad apie 3 dienas gali būti prie kūno, po to dar blaškomi "karminio vėjo" blaškosi po šį pasaulį. Tada vistiek neišvengiamai turi pasirinkti kaip atgimti, jei neišsivaduoja iš rato. Ar mirusiam galima pasakyti tai žodžiu, ar jis gali išgirsti mūsų mintis?
Atsakyti
QUOTE(be rėmų @ 2010 06 02, 07:50)
Vienareikšmiškai - savęs kaltinimas dėl kažko. Ir gana stiprus. Čia susiję daugiau su praeitim, su kažkuo, už ką negalit sau atleisti. Aišku, kažkiek yra pykčio ant kitų, tačiau pagrindas- savęs kaltinimas. Kaip padėti sau? Atleisti sau už kažką, jei save pasmerkėt, gal kad negalėjot suvaldyti situacijos, kažkam padėti ir tt. Tiesiog pagalvoti, kad gal taip turėjo būti. Ir kartoti: aš nekalta.
Taip manau, gal klystu, nežinau 4u.gif


Ačiū už atsakymą, be rėmų 4u.gif
Labai taikliai pastebėjot - "atleisti sau už kažką...kad negalėjot suvaldyti situacijos"...iš tikrųjų buvau baisiai savimi nusivylusi, kad negalėjau padaryti visko, kas mano jėgoms, kad išėjo ne taip, kaip planavau ar reikėjo man... verysad.gif Dar prie to graužė sąžinė ir dėl kito dalyko, kad blogai pasielgiau, atlaidžiai, neteisingai su artimu žmogumi.. Tokioj būsenoj, kai nebegali nieko padaryti kitaip ar ištaisyti situacijos lydi labai negeras bejėgiškumo ir savęs graužimo jausmas...Bet jis buvo išlietas, t.y.leidau jam būti, išsilieti. Ar tai blogai?
Maniau, kad kiekviena emocija reikia išgyventi ir va kas gavosi smile.gif 4u.gif
Atsakyti
Kaip paaiskinama cista prie kiausidziu mazai, 4 men. mergaitei- kudikiui? verysad.gif 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Saron @ 2010 06 02, 12:42)
Užkankinsim tave, Vaižgante, klausimais ne į temą.
Kodėl nebėra jaunų sielų?

Rašei, kad mirusis net nesuprato, kad yra miręs. Kažkur skaičiau, kad apie 3 dienas gali būti prie kūno, po to dar blaškomi "karminio vėjo"  blaškosi po šį pasaulį. Tada vistiek neišvengiamai turi pasirinkti kaip atgimti, jei neišsivaduoja iš rato. Ar mirusiam galima pasakyti tai žodžiu, ar jis gali išgirsti mūsų mintis?


Grynai mano nuomonė, kad jaunos sielos nebegimsta. Priežastis paprasta: dabar vyksta tokie pasikeitimai, kad jaunai sielai būtų per daug sudėtinga visa tai atlaikyti. Šiuo metu būriuojasi senos sielos, vis daugiau žmonių "pabunda", mąsto apie tai, kodėl gyvena, kokią paskirtį turi šiame gyvenime. Aplink save pastebiu tokį lyg sielų vienijimąsi.

Apie mirusiųjų sielas parašysiu tiek, kiek žinau iš savos patirties. Jei žmogus yra tikintis (nesvarbu, kokią religiją ar kažką kita jis išpažįsta), jeigu jis serga ir žino, kad mirs, tai ir miręs jis elgiasi sąmoningai, t.y. atsisveikina su savo žemiškuoju gyvenimu, o tada iškeliauja į šviesą. Kai ateinat į tokio žmogaus laidotuves, jis jus pasitinka, jis jus mato, girdi, turi jausmus, emocijas; jo siela laivai plevena po visą patalpą, gali pereiti kiaurai sieną (pamenu,kai mirė mano tėvas,jo siela visą laiką aplink mus skraidė,kai mes užeidavome į šalia esantį kambarėlį,kuriame buvo padėta maisto,jis atkeliaudavo pas mus,brolis šalia ausies tokį kaip zvimbimą visą laiką girdėdavo.) Negerai, kad katalikų su karstais nebeneša į bažnyčią.Mūsų tėvui dar tai buvo padaryta.Bažnytiniai ritualai sielai padeda lengviau išeiti iš žemiškojo pasaulio.
Jeigu žmogus mirė staiga (pvz., nukritus lėtuvui, avarijoje), jis kurį laiką gali nesuprasti, kad mirė, ir išvis gali jaustis blogai, pasijutęs vienas ir nežinia kur. Kai kurie tokie velioniai pareina į savo namus ir toliau "gyvena", nesuprasdami,kodėl kiti jo nemato ir negirdi.
Nekaip turėtų pasijusti ir tie, kurie gyveno manydami, kad po mirties nieko nėra. Jie gi mato savo kūną mirusį, bet supranta, kad niekur nedingo. Ir ką dabar daryti? Gerai,kai laidotuvėse būna tokie "prieplaukos", kaip mes su broliu ir mama. Jūs pamėginkit save pajusti jų kailyje: jūs visus matot, girdit, betjūsų niekas nemato ir negirdi...Turėtų būti siaubas...
Savižudžiai- kita tema. Jais mažai esu domėjusis. Bet manau, kad jie sužino,kas yra pragaras- vieni klaidžioja tiek metų,kiek turėjo išgyventi,būdami kūne...
Papildyta:
QUOTE(Diva:) @ 2010 06 02, 15:02)
Kaip paaiskinama cista prie kiausidziu mazai, 4 men. mergaitei- kudikiui?  verysad.gif  4u.gif


Vertėtų pasidomėti,koks buvo mamos nėštumas...
Papildyta:
QUOTE(nep @ 2010 06 02, 11:15)
Vazgante, ar gali buti toks dalykas, kad mirusieji is seimos atgimsta mano vaikuose? Suzinojau, kad laukiuosi, kai mano senelis merdejo. Kitas vaikelis uzsimezge po poros mazdaug menesiu nuo kito brangaus zmogaus mirties.  blink.gif

beja, sielu balsu mano ausis tikrai negirdi.


Džiaukis,kad negirdi:)

Nežinau,kaip atsakyti į tavo klausimus.Labai abejoju,ar šeimos mirusieji atgimsta toje pačioje giminėje...Juk po mirties žmogus turi apmąstyti savo buvusį gyvenimą,sukurti naujo gyvenimo planą,viską suderinti...Tai gali užtrukti dešimtis ir net šimtus metų...Kiekvienam skirtingai...
Atsakyti
QUOTE(Wild-One @ 2010 06 02, 15:45)
Tokioj būsenoj, kai nebegali nieko padaryti kitaip ar ištaisyti situacijos lydi labai negeras bejėgiškumo ir savęs graužimo jausmas...Bet jis buvo išlietas, t.y.leidau jam būti, išsilieti. Ar tai blogai?
Maniau, kad kiekviena emocija reikia išgyventi ir va kas gavosi  smile.gif  4u.gif

Taip, suprantu. Aš pati tokia, pilna savigraužos rolleyes.gif
Žinokit, nežinau, ar tai blogai. Turbūt priklauso nuo pačios vertinimo. Tačiau suvokit, kad mintys tiesiogiai susijusios su kūnu. Čia gal ne tiek emocijas reiktų stebėti, o mintis.... Mintis dar ir dėl to, kad emocijos- tai žmogaus reakcija į mintį. Pagal emocijas galime pasitikrinti, ką neša mintis, ką kuriam, ką prisitraukiam į savo gyvenimą. Tiesiog bandykit sau sakyti taip: "darau viską, ką dabar galiu geriausia, aš nekalta, jei kažkas vyksta ne taip. Dievas mato, jei būtų galimybė, jei nuo manęs priklausytų aplinkybės, tikrai padėčiau. Tačiau yra taip, kaip yra. Atsiduodu Viešpaties globai" arba "pavedu Viešpaties globai kitą žmogų"
Turėtų padėti smile.gif Arba jei dar dėl praeities pergyvenat, sakykit tai būtuoju laiku.
Atsakyti
QUOTE(be rėmų @ 2010 06 02, 15:55)
Taip, suprantu. Aš pati tokia, pilna savigraužos rolleyes.gif
Žinokit, nežinau, ar tai blogai. Turbūt priklauso nuo pačios vertinimo. Tačiau suvokit, kad mintys tiesiogiai susijusios su kūnu. Čia gal ne tiek emocijas reiktų stebėti, o mintis.... Mintis dar ir dėl to, kad emocijos- tai žmogaus reakcija į mintį. Pagal emocijas galime pasitikrinti, ką neša mintis, ką kuriam, ką prisitraukiam į savo gyvenimą. Tiesiog bandykit sau sakyti taip: "darau viską, ką dabar galiu geriausia, aš nekalta, jei kažkas vyksta ne taip. Dievas mato, jei būtų galimybė, jei nuo manęs priklausytų aplinkybės, tikrai padėčiau. Tačiau yra taip, kaip yra. Atsiduodu Viešpaties globai" arba "pavedu Viešpaties globai kitą žmogų"
Turėtų padėti smile.gif Arba jei dar dėl praeities pergyvenat, sakykit tai būtuoju laiku.


Taip, suprantu, kad mintis reikia stebėti ir kontroliuoti drinks_cheers.gif tik kartais nelabai išeina atsekti kur čia mintis, o kur čia prasiveržusi emocija. Pvz., stresinėje ar kitoje staigesnėj situacijoje minčių lyg ir nėra, yra tik aiški, kraupi ir nesuvaldoma emocija, ir ji išlieka po tos situacijos pasibaigimo. Aišku, ir toliau mintimis išlaikome tą emociją, tik norėjau pasakyti, kad nevisada emocija ateina kaip minčių pasekmė 4u.gif
Mano situacijoje atrodė, kad minčių apie blogus dalykus ir savęs graužimą nebebuvo, gyvenau toliau savo gyvenimą, bandžiau atsipalaiduoti, nebemąsčiau apie tai, bet ta ryški emocija ir užsiliko. Galvojau, nebegrįšiu mintimis prie tos situacijos ir praeis visi blogumai,išsispręs savaime, bet matyt, taip visko palikti negalima, turbūt reikia sugrįšti prie savęs ir atsiprašyti ir atleisti sau...
Vienu žodžiu, suvokiau padėtį, bet Jūs padėjote pažvelgti giliau, ačiū už tai, sėkmės 4u.gif ir išvis puiki tema mirksiukas.gif
Atsakyti
Mano teta pasakoja, kad kai mire jos vyras, labai staigiai ir netiketai, jis atejo su ja atsisveikinti. g.gif Mano vyras sako, kad jai taip is nervines itampos g.gif Tas zmogus buvo netikintis, bet labai geras. Jis sakydavo, kad nieko nera po mirties. Bet kai teta pries laidotuves jo verke pusiau miegodama, kad jai pasirode sviesos pliupsnis ir jis tolo nutolo...Tai sako, kad dede atejes buvo smile.gif Nesake tik, kad siela snaiges strukturos smile.gif
Vaizgante, idomi jusu seima, kazin kodel jus matot tai, ko kiti nemato. Jei taip, tai turetumete nuolat jas matyti, namie, gatvese.. Gal butu imanoma atsiminti praeita gyvenima...Gal zinote,kaip tai padaryti???
Atsakyti