QUOTE(perfekta @ 2010 09 19, 13:18)
Vat, man dabar tai labai aktualu, visa laika save laikiau labai dorovinga, baisejausi neistikimybe, savo viduje neleisdavau minciu apie kitus vyrus nes esu istekejusi...visa tai buvo dar taip neseniai ir tesesi jau ilga laika...o siandien imu mastyti kad esu laisvas zmogus, net jei turiu vyra, jis nepajegus man uzdrausti svajoti, man tai isties didelis atradimas

o gal galima placiau apie paskutini teigini
Jei plėsiuosi, papiktinsiu visą krūvą davatkų.
Išties ginčytina, ar laikytina nuodėme, jei moteris, kuri nebegyvena lytinio gyvenimo su savo vyru, įsitaiso meilužį, kuris buvo pvz jos vyras praėjusiame gyvenime ir tokiu būdu jie gauna šansą susitvarkyti karminius mazgus, kurie likę? Aplink mus yra vien karmikai- t.y. žmonės, su kuriais jau esame susitikę ankstesniuose gyvenimuose įvairiuose vaidmenyse. Kokie buvo tie vaidmenys, galima suprasti iš bendravimo. Tarkim, turiu dabar vieną bičiulį, kuris man buvęs brolis, o prieš tai- tėvas. Ir mūsų bendravime labai jaučiasi abu šie vaidmenys, nes išties kartais jaučiu, kad jis manimi rūpinasi kaip tikras tėvas, o kartais su juo bendrauju lyg su broliu. Turiu bičiulę, kuri daugiau nei dešimt metų mane susiranda tada, kai jai reikia patarimo ar paguodos. Kaip manot, kodėl? Ogi todėl, kad du kartus teko būti jos motina... Siūlau apmąstyti savo bendravimą su aplinkiniais žmonėmis ir pačios pastebėsit tokių dalykų.
Mano nuomonė yra tokia: kuo daugiau pavyksta šiame gyvenime atiduoti karminių skolų, tuo yra geriau...Santuoką sukūrė ne Dievas, o žmonės.