sveikos, mergaitės,
šiom dienom teko girdėti tokią keistą, o gal tai šiaip labai natūralus ir gyvenime dažnai pasitaikantis reiškinys, pasakojimą. žodžiu, viena pažįstama su savo draugu ( jam 36 m.) bendrauja daugiau nei 10 metų, bet iki šiol nėra mačiusi jo tėvų. jis randa visokių pasiteisinimų dėl to, kodėl neturėtų jos pvz šventinį vakarą pasikviest pas save į svečius. keistoki jo ir jo motinos santykiai taip pat. jo motina visokiais būdais stengiasi šitą "vaikelį" prie savęs kuo stipriau pririšti ir nepaleisti. "vaikelis" visomis išgalėmis ją siunčia, bet vis tiek kas vakarą po darbo užsuka pas mamą pavalgyti, jo tėvui tokie santykiai panašu, kad dzin ... bet, nepaisant viso šito, pažįstamos ir jo santykiai yra geri, bent iš šono toks įspūdis susidaro, tik,matau, kad ji jaučiasi nelaiminga
Klausiausi aš ir svarsčiau, ar egzistuoja kokia nors reali išeitis, t.y. ar trečias asmuo čia gali atlikti kažkokį vaidmenį?
ar tai yra tik to "vaiko" ir motinos reikalas, kaip ir kada jie tuos savo santykius susitvarkys ar nesusitvarkys. ką daryti tai draugei? ir apskritai, kiek dažnai gyvenime tokių nesąmonių pasitaiko?
turbūt paprasčiausi išeitis palikti tokį vyrą.
padiskutuokim.
QUOTE(Kveli @ 2006 01 02, 15:28)
O kaip iš šalies tokius santykius sutvarkyti???? Vyras pats turi norėti nutraukti bambagyslę su motina.
Draugė gali padaryti tik vieną - nutrauktį ją varginančius santykius...
Draugė gali padaryti tik vieną - nutrauktį ją varginančius santykius...
nu, santykių nutraukimas tai elementariausias sprendimas bet kokioj situacijoj.
bet ta jo draugė vis tik su tuo vyriškiu išbuvo 10 m. vadinasi jis kažką tokio turi, kad ji tiek laiko buvo su juo.. nors..
galvoju, gal tos merginos viettoje pakiščiau jam kokių psichologinių straipsnių ar ko.
kazin ar tie straipsniai padetu, cia is tikruju tik pacio zmogaus apsisprendimas ir tikriausiai cia yra tik motinos kalte ir nenoras paleisti savo vaiko,nesupratimas kad ne tik ji gali juo pasirupinti, kad jis jau senei ne vaikas
Šaunuolė mamytė , ne kiekviena sugeba taip išsiauklėti vaikus
QUOTE(maksas @ 2006 01 02, 22:34)
Šaunuolė mamytė , ne kiekviena sugeba taip išsiauklėti vaikus
na, ir kame čia šaunuoliškumas?
gadina gyvenimą ne tik savo sūnui, bet ir sūnaus draugei.
išvis nesuprantu, kaip motina gali būti tokia nesupratinga, jai jau apie anūkus reikia galvoti, o ji dar to mažo 36 metų vaikelio nenori paleisti.
beje, kaip jūs manot, kas galėjo sąlygoti tokius motinos ir jos vaiko santykius?
QUOTE(sari @ 2006 01 03, 08:18)
na, ir kame čia šaunuoliškumas?
gadina gyvenimą ne tik savo sūnui, bet ir sūnaus draugei.
išvis nesuprantu, kaip motina gali būti tokia nesupratinga, jai jau apie anūkus reikia galvoti, o ji dar to mažo 36 metų vaikelio nenori paleisti.
beje, kaip jūs manot, kas galėjo sąlygoti tokius motinos ir jos vaiko santykius?
gadina gyvenimą ne tik savo sūnui, bet ir sūnaus draugei.
išvis nesuprantu, kaip motina gali būti tokia nesupratinga, jai jau apie anūkus reikia galvoti, o ji dar to mažo 36 metų vaikelio nenori paleisti.
beje, kaip jūs manot, kas galėjo sąlygoti tokius motinos ir jos vaiko santykius?
O gal vaikelis nenori buti paleistas? Man tai cia biski vyras be charakterio, o ne mama bloga. Nu jei nesugeba per 10m. drauges supazindinti su tevais, gal jam taip patogu: supazindins, paskui dar vesti reikes, o cia viska turi ir be jokiu isispareigojimu. O gal mama nori anuku, bet sunus vis "nesuranda tinkamos"? Ir "siuncia" mama tik drauges akivaizdoje, pats taip visiskai negalvodamas?
Man tai ir mamytė ir sūnelis - abu "geri". man jis panašus į užkietėjusį senbernį. tokiam gerausiai visą gyvenimą kartu su mamyte gyventi, ir abu bus laimingi. tik tos tavo pažystamos gaila
QUOTE(sari @ 2006 01 02, 21:25)
nu, santykių nutraukimas tai elementariausias sprendimas bet kokioj situacijoj.
bet ta jo draugė vis tik su tuo vyriškiu išbuvo 10 m. vadinasi jis kažką tokio turi, kad ji tiek laiko buvo su juo.. nors..
galvoju, gal tos merginos viettoje pakiščiau jam kokių psichologinių straipsnių ar ko.
bet ta jo draugė vis tik su tuo vyriškiu išbuvo 10 m. vadinasi jis kažką tokio turi, kad ji tiek laiko buvo su juo.. nors..
galvoju, gal tos merginos viettoje pakiščiau jam kokių psichologinių straipsnių ar ko.
O gal jis nieko tokio ir neturi, gal tiesiog ji bijo kažką keisti... Gal galvoja, kad jis tuoj tuoj pasiūlys tuoktis?
Toks buitinis pvz.: laukiu mikriuko, kuris man parvežtų tiesiai prie namų. O jis vis neatvažiuoja, per tą laiką jau pravažiavo kokie 5 mikriukai, kuriais pavažiavus tektų paeiti dar 7 minutes iki namų. Jei būčiau sėdusi į kurį nors vieną iš jų jau būčiau namuose. Bet kuo ilgiau laukiu, tuo labiau gaila sėsti į tą tolimesnį, nes didėja tikimybė, kad atvažiuos tas mano lauktasis...
Taip gal ir su santykiais, prabendravus 10 metų jau kaip ir gaila palikti... Juk tiek veltui pralaukta...
QUOTE(Tonga @ 2006 01 03, 00:28)
kazin ar tie straipsniai padetu, cia is tikruju tik pacio zmogaus apsisprendimas ir tikriausiai cia yra tik motinos kalte ir nenoras paleisti savo vaiko,nesupratimas kad ne tik ji gali juo pasirupinti, kad jis jau senei ne vaikas
O kur pačio suaugusio sūnaus atsakomybė už savo gyvenimą?
Manau, kad tik vaikai gali pakeisti tėvų - vaikų santykius. Nes tėvai jau suformuoja savo požiūri tik gimus vaikui (vieniems vaikas visada vaikas, kiti nuo pat vaikystės į vaiką žiūri kaip į asmenybę) ir turbūt tas požiūris išlieka po to visą laiką, nebent vaikas parodo savo elgesiu, kad jis jau ne vaikas, kad pats atsakingas už savo gyvenimą, kad pats priima sprendimus ir pan.
QUOTE(Kveli @ 2006 01 03, 10:29)
O gal jis nieko tokio ir neturi, gal tiesiog ji bijo kažką keisti... Gal galvoja, kad jis tuoj tuoj pasiūlys tuoktis?
Toks buitinis pvz.: laukiu mikriuko, kuris man parvežtų tiesiai prie namų. O jis vis neatvažiuoja, per tą laiką jau pravažiavo kokie 5 mikriukai, kuriais pavažiavus tektų paeiti dar 7 minutes iki namų. Jei būčiau sėdusi į kurį nors vieną iš jų jau būčiau namuose. Bet kuo ilgiau laukiu, tuo labiau gaila sėsti į tą tolimesnį, nes didėja tikimybė, kad atvažiuos tas mano lauktasis...
Taip gal ir su santykiais, prabendravus 10 metų jau kaip ir gaila palikti... Juk tiek veltui pralaukta...
Toks buitinis pvz.: laukiu mikriuko, kuris man parvežtų tiesiai prie namų. O jis vis neatvažiuoja, per tą laiką jau pravažiavo kokie 5 mikriukai, kuriais pavažiavus tektų paeiti dar 7 minutes iki namų. Jei būčiau sėdusi į kurį nors vieną iš jų jau būčiau namuose. Bet kuo ilgiau laukiu, tuo labiau gaila sėsti į tą tolimesnį, nes didėja tikimybė, kad atvažiuos tas mano lauktasis...
Taip gal ir su santykiais, prabendravus 10 metų jau kaip ir gaila palikti... Juk tiek veltui pralaukta...
tas buitinis pavyzdys
tik, kiek aš ją pažįstu, tai, manau, kad ta mergina nėra iš tokių, kur sėdi ir laukia, kad kas pasikeis savaime.
atrodo, kad situaciją tiek jos, tiek jo realiai galėtų pakeisti nebent koks drastiškas supurtymas, kuris leistų tiek vienam, tiek kitam peržvelgti savo gyvenimą ir jame ką nors pakeisti. galvojant apie šitą patį buitinį pavyzdį, kaip kad nėra lengva apsispręsti nebelaukti savo mikriuko, taip pat tai draugei, manau, nėra ar nebus lengva apsispręsti jį palikti po tiek "iššvaisyto" laiko.
bet vis tik įdomu būtų paieškoti psichologinių tokio motinos pririšimo/sūnaus prisirišimo priežasčių.
kas galėjo sąlygoti tokį motinos elgesį? ko bijo "vaikas"?
QUOTE(sari @ 2006 01 03, 15:18)
bet vis tik įdomu būtų paieškoti psichologinių tokio motinos pririšimo/sūnaus prisirišimo priežasčių.
kas galėjo sąlygoti tokį motinos elgesį? ko bijo "vaikas"?
kas galėjo sąlygoti tokį motinos elgesį? ko bijo "vaikas"?
Manau, viena iš prielaidų tokiems santykiams susiformuoti yra nedarnūs šeimos santykiai. Galbūt visą laiką tėvui buvo viskas dzin, o motina sąmoningai arba nesąmoningai didelę dalį atsakomybės ir darbų, kuriuos turėtų atlikti tėvas, perkelia sūnui. Kadangi tai tęsiasi ilgus metus, sūnus jaučiasi atsakingas už mamą, turi jai nuolat padėti, reaguoja į kiekvieną iškvietimą ir pan. O motinai - patogu, ji taip "išsiauklėjusi" vaiką.