"nenormalūs" motinos ir sūnaus santykiai..

Pasitaiko ir atvirkštinių atvejų. Tarkim kaip sakom "mamytės sūnelis", taip yra ir "tėvo dukrelių".
Tarkim aš pati turbūt esu "tėvo dukrelė". Mano ryšys su mano tėvu labai glaudus - aš jį labai gerbiu, juo didžiuojuosi, jis man tikrai didelis autoritetas. Kartais pati save pagaunu, kad lyginu savo vyrą su savo tėvu vyro nenaudai. Tiesiog mano tėvas tikrai yra puikus žmogus, kaip mano draugės sako, kad tokių vyrų kaip mano tėvas pasitaiko vienas iš milijono. Jos pačios eina pas jį pasitarti joms svarbiais gyvenimo klausimais, nes laiko jį labai protingu. Ir jis iš tiesų tikrai labai protingas, daugelis jį gerbia, laiko jį autoritetu. Aš pati dažnai prieš apsispręsdama man svarbiu klausimu dažnai išklausau ir jo nuomonės. O ryšį palaikom pastovų - susiskambinam telefonu į dieną po kelis kartus. Brolis irgi su juo kone kasdien bendrauja, bet juos sieja darbas, nežinau ar jis su juo kalba ir asmeniniais klausimais. Vaikystėje net jaučiau kaltę prieš mamą, kad tėtį myliu labiau negu mamą ir labai bijojau, kad jie neišsiskirtų, nes tada man reikėtų gyvent su mama, o aš norėjau su tėvu, kita vertus pasilikus su tėvu įskaudinčiau mamą.
Bet dėl vedybų tėvas niekada man neprieštaravo - atvirkščiai, skatino. Net kai suabejojau ar tekėt už savo vyro, jis sakė tekėk. Ir jis pats nelinkęs į mūsų šeimos gyvenimą kištis visiškai, aš net pasigęsdavau jo skambučių kai ištekėjau, klausdavau ko neskambini, tai atsakydavo, kad nenori trukdyt šeimai. O mano vyras jį irgi laiko autoritetu ir jo nuomonė jam imponuoja. Tad bent mūsų šeimai kad aš esu "tėvo dukrelė" tas netrukdo. Nors kai prisimenu, tai kažkiek slopinimų iš tėvų pusės mano savarankiškumo buvo, bet kad aš visada buvau užsispyrus ir darydavau savo, atsimenu net mažytė pykdavau jei ką tėvai norėdavo padaryt už mane, kartodavau: "aš pati, aš pati". Pykdavau, kai mano tėvas mane vadindavo "lialka, kicka", sakydavau kokia aš lialka, aš jau didelė. Gėdindavaus, kad mane pernelyg lepino. Ir dabar truputį supykstu jei kas mane pavadina "tėvo dukrelė", nors ir suprantu, kad tai tiesa.

man tai šitas ryšys, na, iš to, kaip tu jį aprašei atrodo labai gražus

beje, prisiminiau, kažkada seniai teko skaityti tokį straipsnį apie sudėtingus nėštumus, vėlyvą motinystę ir ką tik gimusių vaikų ligas ir kaip tai įtakoja motinos ir vaiko ryšį.
tai štai, tame straipsnyje buvo rašoma, kad vėlai pagimdžiusiai mamai dažnai būna ypač sunku paleisti savo jau suaugusį vaiką, būtent dėl tos vėlyvos motinystės, ar dėl to, kad ,ką tik gimęs kūdikis stipriai sirgo ir pan.

Man si situacija kiek primena tolimos giminaites istorija Vyras ir ji susipazino jau budami virs 30 m. Draugavo gana ilgai, o ji vis lauke jo apsisprendimo, bet jo vis nebuvo... Tiesa, ji pazinojo jo tevus, sutare, jis taip pat pazinojo jos tevus. Bet draugavo jie per atstuma Susimatydavo pora kartu i savaite, kartais reciau, kartais dazniau. Pasiulymus apsigyventi kartu jis kategoriskai atmesdavo. Po 3 m. jis pasilikdavo kai kuriems savaitgaliams pas ja namuose. Bet is ryto lekdavo namo Po darbo taip pat pirma namo tik pabuves su mama, jis susitikdavo su mano giminaite. Viskas pasikeite kai ji pastojo, nezinau ar tai buvo netyciukas, bet tuomet iskart buvo pasipirsta Gyvena jie pas ja, tevai aplankomi ir gana daznai, prisirisimas yra prie mamos, bet jau mazesnis nei anksciau...

Motinai "sunku paleist" Puikus būdas moteriai "pudrint smegenis" dešimt metų

O ko tas "nenoras paleist" pasireiškia? Kad vakarėnę paruošia? Daugiau gi nieko nebuvo pasakyta. Labai patogu apkaltint motiną, jei negali pripažint kad tavęs vest nesiruošia. Na kaip gi sau pasakyt: "jis manęs, kaip žmonos nenori"? Daug patogiau: "kokia jo motina savanaudė, sūnui valgyt gamina, gerus santykius palaiko, tt."

O gal tiesiog pavydi gerų santykių su mama? Ar ta draugė savo motiną dažnai aplanko? Gal jos šeimoj santykiai nekokie, va ir atrodo viskas nenormalu?

Beje, šią versiją man yra sakęs psichoterapeutas.

Mano nuomone - nemyli tas vyras tos tavo drauges. Myletu - tai supazindintu ir su tevais ir vedes jau seniausiai butu. Net jeigu ir mamyte pries butu. Vis delto jau nebe 20 metu jam. 36 metu jau net skandinavai vyrai dazniausiai vede buna, nors jie daug veliau uz lietuvius paprastai veda. O nemeta jos del to, kad kaip jau kazkas minejo, jam taip patogu.
Tegu ji pabando jam ultimatuma iskelti: arba tuokiames arba skiriames. Jeigu myles, tai skirtis gi nenores, tures tuoktis. Bet as kazkaip abejoju, kad jis tuoktuves pasirinktu. Lai pabando - isitikins jo tikraisiais jausmais.

Galbūt ultimatumas čia sprendimas. galbūt kaip rašė Alija - ta mergina nenori pripažint, kad tam vyriškiui nėra tiek svarbi, kad ją vestų, todėl ir murdosi abu tuose keistuose santykiuose. galbūt tas vyras tiesiog bijo vedybų, ar gal ta mamytė tikrai "blogietė", galbūt.. nobody knows

skaitau, ko prirašėm ir galvoju, kad mes negalim šitos aprašytos situacijos išpręsti savo diskusijomis. manau, kad tų žmonių gyvenimas yra apipintas daugybe kitų dalykų nei žinau ir aprašiau. todėl teigti, kad vat yra taip arba taip nelabai yra prasmės. manau, kad tuos savo santykius išspręsti gali tik tiedu žmonės patys. tai gal tuomet ir neverta galvoti sprendimų šiai situacijai?

žodžiu, pradėdama diskusiją galvojau daugiau apie tai, kiek yra dažnas toks reiškinys, kaip aprašytoje istorijoje, kokį vaidmenį čia gali atlikti 3-ias asmuo-vyro draugė, iš kur tokie santykiai susiklosto, nei apie tai, kaip reikėtų tai konkrečiai moteriškei pasielgti.
įdomu, ir ką sako ar rašo psichologai apie tokius žmonių tarpusavio santykių niuansus

Šiaip tai pasikartosiu - pataisyt įmanoma, bet jau baisiai sunku, gerokai paprasčiau kitą, normalų rast...

Mano aa mama visada sakydavo, kad pats blogiausias vyras - tai tas, kurį viena mama užaugino, ir siūlė sutikus bėgt nuo tokio kuo toliau... Čia ko gero dėl to, kad kai mama viena, tai ypatingai kišasi į sūnelio gyvenimą. Bet kita vertus, tikrai, gali užsišokt ant kokios mazochistės, su vyru nesutariančios... Sunku mums, boboms

Pradėjau skaityti Giacomo Dacquino knygą "Baimė mylėti". Ten panašus atvejis aprašomas. Jaunas vyras labai priklausomas nuo motinos (jam diagnozuoja Edipo kompleksą) 2 metus bendrauja su jauna moterimi.
Jam patinka bendrauti su ja, bet išlikti atsiskyrusiu. T.y. pasilinksmina ir eina kiekvienas į savo namus. Psichologas aikšina, kad jis pripratęs žiūrėti tik savęs ir nori likti vienas savo malonumui.
Jis svyruoja tarp vaiko ir suaugusiojo, todėl vengia emocinių įsipareigojimų ir dabarčiai ir ateičiai, nepaisydamas savo merginos.
Savo merginą pasirenka pagal motinos atvaizdą.
Čia trumpai.