Angeliukų mamytės

Labas rytas

Siunciau kazkam pasveikinti Dabar tikrai neissiusciau tokio turinio sveikinima...

Jooooo, taip apsivertė viskas... Aš savo dičkį anksčiau savo angeliuku vadinau... Po Benedikto mirties nebevadinu jau. ANGELO prasmė visiškai pasikeitė man. Kristupas dabar yra mano saulytė, katiniukas, zuikiukas ir dar visoks fainuoliukas, bet tik ne ANGELIUKAS. Užteks man ir vieno angeliuko...

Sveikutės

Angelų mamoms tie žodžiai kitokios prasmės .Mano anyta anūkėlį angeliuku vadino,bet aš pykau ir prašiau taip nevadinti,nes kažkur buvau skaičiusi,kad negalima taip gyvų vaikų vadinti.Galima nelaimę prišaukti.

Liūdesėlėm po balionėlį,laikykitės

Vaikų neturintiems atrodo, kad gyvenimas jų susilaukus baigiasi. Tie, kurie jų susilaukia, supranta: TIK PRASIDEDA. Jiems išėjus - norisi eiti kartu...

Kokie prasmingi ir teisingi zodziai...vakar musu angeleliui butu suejes menesiukas....dieve, laikyciau, supuociau, turetu viska kas geriausia...deja...skaudziausia, kad vakar buvo musu vestuviu metines ir tai turejo buti svente...net sakem bus mums dovana...noris klykt is skausmo...
sestadieni sutvarkem kapeli, tai net ramiau pasidare, kad kapelis neapverstas sudziuvusiomis gelemis...tvarkiau ir masciau, kokia neteisybe pasauly-asocialios moterys nei jos nori vaiku, nei joms reikia, o ju turi net po penkiolika....o cia atrodo, turetu viska, deja...mes turim tik angeliukus

Sveikos...
Manes tai visiskai neguodzia ta mintis, jog turiu ANGELIUKA...po zeme...nesijauciu jokia isskirtine, tik jauciu begalini skausma ir tustuma sirdyje...IR AMZINOS ASAROS...bijau ryte pabusti, nes zinau kad jos nerasiu salia ir vel kaupsis asaros...
nebezinau ka bedaryti su savimi...nebezinau, nebeguodzia nei vyras, nei vyresnioji mergaite...tik dabar supratau,kad svetimo skausmo nebuna, kad nepatyrus skausmo,pats negali isgyventi kito, negalvojau,kad taip yra sunku praradus savo vaika...viskas ivyko dar taip nesenai...o dienos atrodo slenka kaip amzinybe...
Musu Melisa gime liepos 15d 4570g ir 60cm...Dar liepos 2oje ziurejo mane ekoskopu ir geras , patyres gydytojas ir nieko jis nemate, nesuprantu kaip...paskui as jau ir pati kvaile nepajutau ,kad judesiu neliko, nesupratau...kaltinu save, nebezinau ka bedaryt, pienas kaupiasi,kad ir vaistus geriu nuo laktacijos mazejimo...istisai verkti norisi, negaliu, tvardausi, nes mergaite klausineja mama kas yra? as nebegaliu, su vyru nekalbam ta tema, skaudu abiem,bijom vienas kito zvilgsniu...kosmaras kazkox...sunku suvokt kas atsitiko, nezinau nei ko griebtis, dar kiti siulo kreiptis i teisma ir pan...ka as ten belaimesiu,juk gyd visad teisus...ekspertai nustate daugybinius placentos infarktus...nes nerstumo metu cukrus buvo 7,3, bet mano gine pareiske kad tai normalu...kaip dbr zinom-tai ir buvo mirimo priezastis...gal kas susiduret su ta pacia diagnoze ir galit daugiau paaiskint???
cia reikia jau leliu gimdyt ir krikstyt, o mes vezames i kapus...skausmas begalinis,iseinant is gimdymo namu verkiau kruvinom asarom...nebetikiu, nei Dievu , nei likimu, vis pergallvoju,kad gal kazka blogai padariau kad mus taip nubaude...bet kodel ne mus, o musu mergaite, ta sunku suvokti labai...namai tokie nemieli ir tusti...ir visos mamos suvezimeliais taip nervina ir slegia (nesupykit)...
patarlit,kas galit,kaip is to issikapstyti,kaip toliau gyventi??? atrodo pulsiu lauktis kito kudikelio, bet argi jis atstos sita?beto ir sveikata kazin ar leistu taip greit, tiek daug klausimu ir tiek mazai atsakymu... verysad.gif

puikiai tave suprantu...skirtumas tik tas, kad tu turi mergaite ir nors niekad ir niekas nepakeis tavosios angeliukes, turi rasti stiprybes gyventi ir dziaugtis gyvenimu del savo mergaites, vyro, nes patikek jam taip pat skaudu...kai netekau savo pirmagimio, norejos sienomis lipk, skradziai zeme prasmegt, taciau priverciau save suprast, kad turbut mano angeleliui taip geriau...verkiau istisas dienas, kol supratau, kad taip elgtis egoistiska, nes mano artimieji kencia dvigubai-del sunaus,anuko, suneno netekties ir del mano kanciu...teko kalbet su viena mama, kuri pasakojo, jog,kai gime pirmas vaikelis ji maldavo gydytoju padaryti bet ka,kad tik jis gyventu...nesvarbu koks jis bus...gimus antram ir treciam ir esant tokiai pat situacijai, ji sake, butu taip nebesielgusi, nes tenka matyt pirmojo vaikucio su negalia skausma...kencia visi...zinau skamba kvailai, egoistiskai ir ziauriai, bet...mes turim angeliukus, kurie zvelgia i mus is aukstai ir tuo esam ypatingos...tai mane guodzia ir leidzia zvelgti i ateiti...

del pieno, tai man labai padejo metu lasai....geriau po koki 60 lasu 5-6 kartus dienoje ir nuolat ant krutu dejau gyslociu lapus (trauklapius kitaip vadinamus) arba kopustu lapus....

xiuke....ka tau patarti niekas uz tave to neisgyvens,turi isgyventi,isverkti,isgedeti.Ir sunku bus dar ilgai ilgai...o gyvenimas tesiasi...Ir eisim tuo gyvenimu verkdami ir su skaudancia randuota sirdim...kitas vaikelis mano manimu vienintelis pats geriausias vaistas....Labai grazus vardas Melisa-ramybe.Mano Silvija isejo 30savaiciu.Savaite pries tai dare eho irasiau i DVD...buvau nunesusi savo gyd jau po visko kad paziuretu....sake viskas idealu.....deja neviska gyd ehoskopu mato

sveikute ,


atkartojai kiekviena pacios isgyventa akimirka, situacija, visos mes tai isgyvenom, visos bandom iveikt ta skausma, bandom kaip tik imanoma prisijaukint, kad tik ramiau butu gyvent.


Stiprybes tau nepasiduok skausmui, kad ir kaip dabar sunku, stenkis nepersitemti, jau geriau daugiau ilsekis , pamiegok, kad nors kiek praeitu laikas tada bus lengviau pazvelgti atgal, laikykis

man suteike jegu atsistot tai jog turiu gyvent del vyresnelio, nenoriu kad jis netektu ir mamos, kad gyventu globojams, be meiles ir silumos ir tikejimas, kad turesiu dar mazyli

Laikykis , kaip nors laikykis!

Mano Benediktui šiandien būtų 26 dienos, bet deja... būtų . Sugalvojau apsitvarkyti likusi viena (vyras darbe, sūnelis darželyje). Tai paraudojimo rytas . Suslėpiau visus buteliukus, barškaliukus, kuriuos jau buvau iš dėžių išsitraukusi... Į dėželę susidėjau Benuko drabužiukus, kuriais ligininėje buvau apvilkusi . Ypač už širdies griebia tie drabužiukai... Ant jų mano vaiko kraujukas . Visur kraujo lašiukai . Subadė visą, kai gaivino ligoninėje . Norėjau išskalbti juos, bet nusprendžiau susidėti į dėžutę ir pasidėti. Bent šioks toks prisiminimas ir tie raudoni lašiukai...

Bet dar truputį paverksiu ir reik ramintis...

o kaip jums sekesi susigyvent su emocijomis matant kudikius ir ju laimingas mamas? mane kartais toks pyktis ir pagieza apima matant jas...zinau, kad taip negalima, bet kartais negaliu suvaldyt tu minciu ir mastyt kitaip...

Man irgi pagrindinė paguoda ir stimulas vyresnėlis. Jis juk vaikas nekaltas dėl nieko. Gal ir žiauriai skamba, bet mažajam jau niekuo padėti negaliu, o vyresnėliui manęs reikia čia ir dabar.
Papildyta:


Kaip bebūtų keista, bet į mažus vaikučius labai ramiai reaguoju. Mano draugų rate dabar yra mažų vaikiukų (puses metukų). Labai noriai žaidžiu su tais vaikiukais, nešioju ir net nesigraudinu. Nežinau, kodėl man taip, bet jaučiuosi gerai su tais vaikiukais.


P.S. Vakar su Kristupu išėjome į kiemą pasižaisti. Žiūrim, o visai šalia namo vaikšto gandras . Vai, mintyse pagalvojau - GAL MANO??? Kaip norėčiau dar vieno leliuko kuo greičiau... Labai džiaugiuosi, kad vyras mane palaiko. Jis irgi yra už dar vieną vaikiuką. Kad tie mūsų norai materializuotusi kuo greičiau

Aciu Ziezulele.

Vakar buvom pas berniukus. Musu zolyte tarpais nudegusi nors daznai MB ir vaziuoja laistyti. Tai kazkokia nusienauta pieva atrodo
Pavaiksciojau basa po zolyte...niekas neduria...gera jiems basiems ten palakstyt

Kiek daug nauju angelu mamyciu apkabinu visas