QUOTE(kaciukas1978 @ 2010 08 07, 00:52)
aciukas merginos uz palaikyma...sunku,bet ka jau padarysi...zinot dabar vis pagalvoju sunelis isejo ir dabar dar tas persileidimas...gal nelemta man daugiau vaikuciu tureti...dukryte man atvaziavus i ligonine pasake mama kodel tu nenorejai kad pas mane butu dar broliukas ar sesyte? net pasimeciau...nezinojau ka pasakyti...tai vyras pasake uz mane kad dar nelaikas,kad mamytei reikia atsigauti po broliuko netekties...ot verkiau kai isvaziavo namo,gulejau ligoninei ir vis gakvojau
Papildyta:
nasata brangioji as irgi daznai pagalvoju apie tai...gal geriau buciau ten kazkur su savo suneliu...bet deja reikia kazkaip gyventi toliau...gal dar neviska siame gyvenime padareme kad dar esame cia
bandykit vis nenuleisk ranku, turi pasisekt su leliuku...
o tos baisios mintys aplanko taip daznai, bet gyvas nesulysi zemen, nors kartais taip...sventvagiska taip kalbeti, bet...tas skausmas nepakeliamai sunkus...ir tas ilgesys...nezmoniskas...ir kodel taip?o kad butu galima sirdi akmeniu paverst, butu lengviau...ilgiuos kas idena savo leliuko, deginu zvakutes....bet...
mano dukryte kas ryta praso uzdegt sesei zvakele ir sako sese miega tarp geliu, jei uzmato verkiancia,klausia kas yra? sakau: skauda sirdele...paskui aisku viska pasakoja teciui grizusiam, kad mama verke, sirdele skaudejo ir pan...
gal yra mamu is Siauliu?
Nesakykim, kad gyvenimas-tai zebras. Geriau tikėkim, kad pianinas: jame juodų klavišų mažiau...