Na, bandau galutinai prisiduodi, nes jau trecias men. Pavyko is pirmo Ivf embrions klinikoje. Kai suzinojau, kad manes laukia ivf'as pora metu ignoravau, dariausi lp ir tt. Paskui aplankiau ne viena lt vaisingumo klinika, bet kai isgirsti nuginkluojanti paaiskinima "kai turesi pinigu atvaziuok tada ir ziuresiu" ar kazkas pan, bet visur atmestinumas, nezinau sustojau ilgam. Tik po praeitu metu vk nariu susirinkimo is vienos nares isgirdau apie embrions, pasidomejau ir nuvykome, suzavejo demesingumas, aiskumas, konkretumas. Bei kategoriskumas, kadangi buvo bedu su skydliauke, Treisa pasake, kol negausi is endo leidimo, tol as nieko nedarysiu, nes nepavyks. Issioperavau skydliauke, atsigavau, ir vel nuvaziavome iskart startas ir rezultatas pasiteisino. Tik gaila, kad ne dvynukai [varau D i medi]. Bet siaip manau reikia jausti savo organzima, o ne daryti daryti daryti, reikia duoti pailseti, atsigauti ir tt. Ir manau labai svarbu pasitiketi gydytoju. Sekmes visoms ir stiprybes, tikri norai issipildo, nors ir po desimt metu, kaip musu atveju