Pykčiai su vyru

Net nezinau ka bedaryt,su vyru gyvenam beveik metai kartu ir viskas buvo grazu nu bet jau kokie 3-4 menesiai diena is dienos pykciai,ir mane taip jis supykdo kad negaliu dvi dienas su juo net sneket.. labai islepintas jis padarai valgyt tai jam nelaiku tai jam per daug o as jauciu nepagarba kad padarau o jis man dar priekaistauja kad nelaiku ir visiskai neturi jokio atsakomybes jausmo,viska as turiu atsisimint ir maldaut jo kad sutvarkytu viena ar kita reikala ...aciu dievui kad dar iki darbo nueina..ir del geresnes ateities nieko negalvoja.. pavargau... kartais pagalvoju ar geriau nebutu wisko nutraukt,kam rietis kiekviena diena ir vaiksciot su sugadinta nuotaika... istikruju kartais taip negerai buna kad nei su kuo kalbet noriu nei ka nervas ima daugiau nieko .....
Issiliejau.... neradau kur kitur tai padaryt o kai ir paskaiciau atrodo smulkmena parasiau o wistiek nervus gadina man

Puikiai jus suprantu. Pas mane lygiai tokia pati situacija. Nors ir as dirbau darbe, bet visus namus sutvarkydavau, valgyt padarydavau, jis net lovos paklot is ryto atsikeles nesugebedavo. O kai pasakydavau kad gal gali savo rubus ne po visa kambari ismetyt o det ant vienos kedes, mane apsaukdavo kad einu ir pastoviai jam bumbu, kad pati visiskai nieko nedarau. Nusibodo man pyktis kiekviena diena, jis dar ir ranka kele pries mane nors pragyvenome tik 10 men. Dabar skiriames.
Man atrodo, kad vyrams labai patogu taip gyvent. O kam jiems stengtis ir kazka daryti, jei mes viska padarysime pacios? Juk nepaliksi jo neplautu indu puse dienos, isplausi su savaisiais. Kaip gi kambariu nesutvarkysi, tuoj nebus kur kojos pastatyt.
Jokios kalbos, prasymai, kad padetu buityje buvo bevaises, nes jam atrode kad jis viska daro Gal jusu vyras protingesnis

Tai gal pradziai baikit valgi virt. Jei netinka, netinkamu laiku ir dar ne nepadekoja ir nepasako, kad buvo skanu, tegul nusipreka pusfabrikati ir pasisildo, bus ir skanu ir laiku. O del kitko reiktu kalbetis, atvirai, kompromisu ieskoti. Jei tai tik gyvenimo pradzia, tai viskas ok, kol apsitrinsite. Daugeliui tu pykciu ir dazniausiai del menkniekiu pradzioje buna. Stebekite ivykius, jei negeres, tada jau reiks galvoti ar tokiu santykiu jum reikia.

Matyt su mano buvusiuoju gyveni

Pabandytų maniškis pabanbėt, kad jam 'nelaiku/neskanu/negerai', negautų iš manęs nei šaukšto sriubos, kol persigalvotų Bet ir kantrios jūs, moterys

Bet realiai tai neretai pacios kaltos bunam. Oi tu mano geruti meiluti..., stai tau sriubytes, oi sito nedaryk, pati padarysiu, oi duok suplausiu, oi ne taip kabini, pati pakabinsiu...Stai ir pripranta. Mes stengiames geromis zmonomis buti, o jie tik pajaucia komforta ir kam stengtis...O del tvarkos namie, tai turint namie vyra tvarka buna tol, kol jis is darbo grizta

Skaitau ir net protas blaiveja kad ne man vienai taip
Va as nedirbu o jis dirba,ir dirba 8 valandas kiekviena diena 5 dienas per savaite..
as kazkada dirbau 12 valandu visa savaite be iseiginiu ir nedejevau,o jis viskas atrodo atidirbo tiek ir nieko daugiau nedaro,net siuksles kad iskratytu turiu maldaut nes tai jau tikrai nemano darbas ,jis net nezino kur jo rubai spintoj sukrauti,murzini drabuziai sumesti kambary ant grindu..net skalbiankes nemoka ijungt,net nekalbu apie drabuziu lankstyma...indus sumes murzinus i spintele ir tikrai neisplaus..O jau prasyt kad ir tos pacios duonos nueitu i parduotuve nupirkt vos ne ant keliu turiu maldaut..
zinok gryna tiesa pasakei ir apie kambariu tvarka..kol jis darbe namie tvarka jis grysta viskas nera kur kojos padet,jis sedi prie kompo ir zaidzia,atsisuka pasako eik tvarkytis,o as visa diena lakstau tai ta padaryt tai ta tai ta issveist tai ana dar ir vaiku pasirupint turiu ,jis vaiko net i tualeta negali palydet .. Jis dirba man duoda pinigu ir tai viskas ka jis gali pasakyt,pagal ji as jo galiu net neklibint del kazkokiu buties darbu... nu rimtai pyktis ima ir wis tikiuos kad bus gerai ..kazkada.....

Papildyta:

Kad negaliu valgyt nevirt,verdu kartu ir vaikui tai paduodu ir jam..o jis mat man pareiskia nelaiku ir nevalgo iswis..dar priekaistu gaunu kad per daug,aciu pasako bet vistiek nejauciu jokios pagarbos..as juk neisiu begt ir daryt tada kada jis uzsigeidzia as be to ir kitu darbu turiu .. bet jis to nesupranta,jam wienintelis pasiteisinimas as dirbu pinigu gauni maisto nuperku nezysk...

Papildyta:

Matyt tokiu kaip tavo buves pilnos pakampes jei jau cia tiek atsiliepe o dar kiek tokiu kuriu cia nera..ech ir sugebam mes tokius rast...
Papildyta:

nesistengsi but gera zmona vel apibambes ir vel blogai bus... Stengies tokia but tai ant galvos atsiprasant sika... O juk va durnike imu ir tikiu kad bus gerai... nezinau ar ilgai tversiu man laiko labai gaila jauna esu dar
O del kalbejimo tai galiu bandyt kalbet ir bandyt su juo... jis tik man atsako mhm...
Ir kokie kompromisai cia gali but rasti is to mhm? o kai supykstu ir nesikalbu jam vel blogai ,ir dar kai kalbu su juo tiesiog akivaizdziai matau kad nesiklauso,net nieko man nebando atsakyt..labai retai kada gaunu isvis kazkoki atsakyma is jo kai rimtai kalbu... Siaip geras jis,svelnus,nemusa,vaika myli..ir mane manau:) gerbiu uz tai kad i darba eina nors ir vaizduoja kad dirba ir tai jau wiskas,nieko daugiau negali daryt..

Bet tai aš nesuprantu. Jūs ką - iki vestuvių aklos buvot? Nematėt, koks tas jūsų vyras?

Na nesuprantu aš niekaip. Pradžioj viskas gerai - katinėli tu mano, duok aš tavo kelnytes išplausiu, marškinius išlyginsiu, valgyt padarysiu, o po keliu metų, pagimdžius pora vaikų, grįžta protas ir supranti, kad esi tarnaitė?

Paaiškinkit jūs man, kur iki šiol žiūrėjot, kad leidot šitaip ant galvos užlipt. Nes nesuvokiu aš.

na aciu dievui as ji tik vadinu vyru,kolkas jokiu vedybu nebuvo. Kaip sakoma susimete gyvenam ir tiek. O as galvoju kad darau is muses drambli ir jau nebesuprantu nieko... ir taip kiekviena diena kvarsinu sau galvele o gal cia as kalta

tai kvartirantą lauk reik išpirdolint, ir viskas.

Perskaičius jūsų pirmą žinutę, jau norėjau rašyt kad čia tik pirmus mėnesius kartu gyvenant tokia trintis, vėliau apsiprasit vienas su kitu, pykčių tokių nebebus. Visiems būna tų nesutarimų.

Bet iš to , ką rašot, panašu kad jūsų draugas yra švelniai tariant tranas. Gyvenimas ir ateitis su juo jau dabar matyti kokia laukia. Jūs viską darysit viena. Jis rūpinimasį jumis , vaiku ir namais supranta tik kaip algos parnešimą namo. Bendravimo tarp jūsų nėra.
Vis dėlto, manau kad tokiam vyro elgesiui yra visgi kažkokia priežastis. Jis gal nesąmoningai nori jums kažką tuo pasakyti. Kažkas turbūt ir jo paties netenkina.

O gal priežastis ta, kad jo jausmai jums atvėso? Tada ir noro nėra nei rūpintis kažkuo, nei ką nors daryti.
Gal jūs pati per daug susikoncentruojat tik į buities darbus, vaiko priežiūrą, bet per mažai dėmesio skiriat santykiams, bendravimui. Nesakau, kad jūs pati kalta dėl tokios atmosferos namuose, bet pradėkit nuo savęs. Pradžiai nuo pokalbio su vyru, tik jūs geriausiai žinot kaip prie jo prieiti. Juk pradžioje kap sakot viskas buvo gražu. Vadinas kažką savo santykiuos praleidot, kažko nepastebėjot, kad viskas pakrypo į blogą.
Kitas dalykas, jei jis nuo pat gyvenimo kartu pradžios elgėsi taip pat , kaip dabar, tik jūs į tai dar nekreipėt per daug dėmesio.Tuomet tikriausiai sunkiai ką įmanoma pakeisti, nes toks jo šeimos įsivaizdavimas.

O tai prieš 3-4 mėnesius nebuvo išlepintas mažvaikis? Čia jis pasikeitė dabar, ar tik Jūs dabar praregėjot?

Nu baikit, moteros, Jūs su tuo maistu apie vyrus kaip apie kūdikius šokinėt Padarėt - gerai. Jei jau pretenzijos kiekvieną kartą dėl tokių nesąmonių, tai padarot, pavalgot, pamaitinat vaiką ir psio. Norės ponas, ateis įsidėt, nenorės - pats kaltas. Kam be reikalo nervus gadintis?

Nu blyn, o kam Jūs maldaujat? Ir iš viso, kaip tai atrodo? Tas maldavimas.
Taigi ateini, paprašai - "gal galėtum...". Ne, tai ne. Pati susitvarkai. Ot bėda. Pamatysit, viską galima padaryt ir be vyro pagalbos. Kai vyras pasijus nebe toks "pasaulio bamba" ir pamatys, kad ir be jo puikiai tvarkotės, galbūt susimastys. O jei ne, tai Jūs pati pamatysit, kad ir be vyro įmanoma susitvarkyt ir tada jau priimsit savo sprendimus - reikia Jums papildomo baldo namie, ar ne.

Visų pirma, baikit rietis. Tai neatneša jokio teigiamo ar pozityvaus sprendimo, tai nedadeda laimės ir darnos šeimoje. Kadangi barniuose dalyvauja dvi pusės, Jūs galite nuspręsti juose nebedalyvaut. Vardan savęs ir savo vaiko. Sustokit. Neskubėkit. Daugiau energijos ir laiko skirkit sau ir vaikui. Sprendimai ateis savu laiku. Ant "karštos galvos" nieko nedarykit.



Nu tai lai susižino. Man pikta, kaip galima šitaip užsileisti.... Ir vėl tas "maldauti" Nu nafik Jūs ten kažko maldaujat? Iki parduotuvės galima su vaiku nueit. Ir pasivaikščiosit, ir žemintis beigi lįsti vyrukui į šikną nereiks.

O Jūs ir einat? Tvarkytis

Tai gal pats laikas Jums pagalvoti apie darbą? Ar ir toliau planuojat jam patarnaut, nes dirbt nenorit?

O kas yra "gera žmona"? Jis stengiasi "geru vyru" būt?