Pykčiai su vyru

nemanau, kad tai teisinga kalbeti apie pono ir tanaites santykius. Viskas priklauso nuo to, kaip pati moteris interpretuoja savo situacija. Jei ji tvarko, skalbia, ruosia valgyt , ne sau, ne del saves, o tik ir tik ir isskirtinai tam, kad patenkintu vyro interesus ir uz tai jai nepasakoma aciu, taip, tikrai sutiku, kad tai tarnaites ir pono santykis. Bet jei moteris tvarko ir skaniai valgyt daro, nes jai paciai to reikia ir kad maloniau sedet tvarkinguose namuose ir valgyt skanu sviezai maista, nei gyvent su tarakonais ir ryt sudziuvusius sumustinius, tai nera cia ko tiketis, kad vyras jai bus begaliniai dekingas ir kad dar pats pasisiulys padeti. Kaip gerai pastebejote, svarbu but lygiaverciais partneriais, bet tai nereiskia, kadbutina dalintis visais namu ruosos darbais.

As dabar isivaizduoju, kaip mane vyras vercia plauti ir siurbti seimynine masina, nes juk masina ne jo - o seimos, abu ja vazinejam, juk ne jam vienam tos masinos reikia. Arba masinai sugedus, man reiketu ja vezti i servisa taisyti cia jau manes niekas neprivers to daryti, nes man tai nemalonu, as neturiu jokio nori prie tos masinos kapstytis, ja valyti, plauti, siurbti ar taisyti. Tiesa pasakius, man dzin kad ta masina nera isblizginta, ar kad pilna popieriuku joje voliojasi, lygiai taip pat kaip mano vyrui nera didelio skirtuma ar visi namu kampai isblizginti. Kiekvienas turim savo, man patinka grazus tvarkingi namai, tai as juos ir blizginu. Jam patinka grazi, svari, isblizginta masina, tai jis prie jos ir krapstosi.

O jei pasakys "ačiū", tai viskas nuo to pasikeis?
Visuose santykiuose viskas priklauso nuo abipusio susitarimo. Kas ką tenkina. Jei vienu metu tokia situacija tenkino, o po to nusibodo, tai kas kaltas? Nesusikalbėjimas. Abu kalti ir tiek pat nekalti. Nes pati pora modeliuoja tarpusavio santykius ir kas už ką yra atsakingas.

Bet jei nedirbanti moteris vyrą vakare po darbo pradeda šokdinti, šantažuoti, terorizuoti, žeminti jo orumą, primetinėti specialiai neva jo nepadarytus darbus ar kas jam irgi "pagal programą" turėtų priklausyti, tai ar čia normalūs santykiai? Gal iš pradžių reikėtų susitarti kaip blaiviai mąstantiems žmonėms, o ne statyti kuoliukus kasdieninėse situacijose ne pagal planą.

Pvz. šeima augina tris mažamečius vaikus. Žmona nedirba, samdo aukles. Bet vyras - verslininkas - darboholikas namie nešokdinamas kaip koks klounas. Jis turi savo pareigas, pagal susitarimą, vežioja kasdien vaikus į treniruotes, būrelius ir pan. Parveža produktus iš parduotuvės, kur sunkūs, dėžėm. Žmona turi savo pareigas, nevardinsiu. Ir niekas specialiai akių nedrasko.

O kaip toj idileje bus su reikalais fors major metu? Tarkim, verslininkas bankrutavo...

Prie ko čia tai? Ne ten dėlioji akcentus. Tai paminėta kaip užimtumo lygis, žmogus kasdien labai daug dirba, net naktimis, o esmė - poros susitarime. Žmonės patys turi susitarti, o ne terorizuoti vienas kitą kaip cirke ar tardymo izoliatoriuje. Ar tu manai, kad fizinį darbą per dieną dirbantysis mažiau vertas dėmesio? Tiseiog pačios moterys elgiasi švelniai tariant keistai, o po to skundžiasi, kad vyrai jų nesupranta ar santykiai pakrypsta link skyrybų. Dingsta meilė, tarpusavio supratimas, prasideda kažkokia kova su tuo vyru. Dėl ko??

O jei, pvz. šeima augina tris mažamečius vaikus. Žmona auklių nesamdo, nedirba, tik prižiūri vaikus, tvarko namus, verda, kepa, skalbia, lygina, eina į parduotuves, veda vaikus į parką, į treniruotes ar būrelius. Vyras atsikelia ir eina į darbą. Žmona keliasi tuo pačiu metu. Vyras po darbo yra pavargęs, jo negalima net kalbinti, o moters darbo diena tęsiasi iki išnaktų, nes jai ir vakarienę paduot, ir indus suplaut, ir vaikus suguldyt, ir vyrui rūbus į darbą suruošt prieš tai iš pakampių šiandieninius išmėtytus surankiojus. Ir dar naktį kaip bitė atidirbt turi. Ar toks vyras - ne klounas? Ar jam rankos nukris, jei pats indus susiplaus? Jei rūbus į skalbinių dėžę susidės? Jei vaiką ant puodo pasodins ar kilimą išsiurbs???

As manau, kad zmones gyvenantys nepritekliuje ir neturintys padejeju, murgdosi savo nykioje kasdienybeje, bandydami sudurti gala su galu. Is to ir kyla nemaza dalis nesutarimu. Kaip rasti rozini konsensusa tokioje aplikoje? Jei jau pateikiat pavyzdi, tai ne toki islaizyta, kaip Santa Barbaroje. Tokiomis salygomis, ne problema gyventi.
Papildyta:


Butent
Buciau zinojusi, kad jus parasysit nebuciau rasiusi posto.

Beprasmiai jūsų pavyzdžiai, nes susiveda į vieną - tarpusavio susitarimą. Arba susitari, arba ne. Arba tave toji padėtis tenkina, arba ne. Taip, minėtame pavyzdyje moteris turi pareigų. Bet kodėl tu manai, kad tokių pat pareigų neturi betkuri kita moteris? Kažkurią indaplovė išgelbės ar būrelis arčiau namų, bet jei turi vaikų, turi ir pareigų. O jei viskas privalo gyvenime būti preciziškai, tai ne tik šlifuoji kasdien tuos namus, bet dar ir valgyt kasdien gamini iš šešių patiekalų, ir rūbus skalbi rankom upės vandeny. Supranti. Iš betko galima išpūsti tokį burbulą ir prisigalvoti n darbų. O kaime. Dar kaime moterys ūkio darbus nudirba, karves melžia ir t.t. Tai dabar pasakyk, ar ne kiekvienos sava dalia? Prie ko čia tas vyro teroras.

Jus rimtai

Pasirodo, snobiskas gyvenimas yra pukus pavyzdis, ir ziauriai prasmingas, o jau kai kalba zmogus pradejo konkreciai, apie realias paprasto zmogaus problemas, kurios itakoja gyvenimo kokybe, tai tampa zuikio dainos.

Ach uzluzo pirsto nagelis, ir kaip iki namu nuvilkti kojas ir valgyti padaryti seimynai. Tikrai, tapacios probelmos.

Čia aš matau ne vyro terorą, o jūsų, kaip moters, nesveiką požiūrį: vyrui gana į darbą eiti, o visa kita pavilks moteris. Tokios, kaip jūs, augina sūnus. Jiems nuo mažens įdiegta, kad namų ruoša - tai moters pareiga. Ir tokios, kaip jūs, augina dukteris. O tos dukterys išauga su nuostata, kad jų pirma ir vienintelė pareiga - patarnauti vyrui ir vaikams.
Ačiū Dievui, mane augino kitokia mama. Ir kitoks tėtis. Užtat aš žinau, kad gyvenant kartu reikia padėti vienas kitam. Ir mano sūnus tai žino.

Nei jūs žinot, nei ką, mažiau čia pasakokit apie mano gyvenimą. Maniškis ir indus rankom plauna (nors yra indaplovė, jam tai malonumas - relaksas), ir pats rankom ką nori prasiskalbia, ir su siurbliu vaikštinėja, ir veją pjauna, ir vonias šveičia, ir valgyt kasdien gamina (aš namie negaminu), ir vaikus į mokyklą ar iš jos parveda, ir maišus iš maksimų ar turgaus tempia. Viską darom abu, kam tuo metu šauna į galvą. Pas mus laisvas susitarimas. Kas ką nori, tas tą daro. Ir be to jis dar dirba be atostogų, kasdien. Tiesa, darbas ne toks alinantis, bet vistiek. Turi daug energijos.

Ar jums neatrodo, kad susitarimas ir gyvenimo rezultatas priklauso nuo abiejų. Kodėl ta padėtis tenkino IKI vedybų? O jau po jų gyvenimo nėr. Nesąmonė. Žiūrim logiškai, kokie moterų reikalavimai, čia tų, kurios užguitos namuose. Namų ruošos darbai. Kiek jų ir kokie jie. Kiekvienos šeimos skirtingi poreikiai ir apimtys. Jau čia buvo minėta. Vienai reikia, kad indus išplautų ar kojines, kitai dar kažko. Bet visos jos sėdi namuose ir be galo pervargusios. Tačiau labai norėtų pasidalinti juos su visą dieną per dieną dirbančiais vyrais. Tai gal jis po darbo grįžęs turėtų šeimynai valgyt pagaminti ar kambarius sutvarkyti, indus išplauti (jei nėr indaplovės) ar grindis plauti, dar ką nors išskalbti rankom (jei nėr skalbyklės). Prieš miegą šiukšles išnešti. Ir dar po to bulvių kibirą suskusti rytojaus pietums. Jei kažką ir nuveikia, tai abiejų susitarimo reikalas, tiesa? Jei abu dirba, veikia abu pagal susitarimą.

O jei kažkas netenkina, tai kokios problemos? Išsiaiškinai ir tiek. O jei netenkina ir toliau, dėl tos priežasties, išmėtytų kojinių, galima ir išsiskirti. Atsiras geradarių, kurios tokį "tinginį" priglaus.

Be abejo, tai susitarimo reikalas. Bent jau taip turetu buti. Deja, realybe daznai kitokia... Vyras jauciasi viespaciu, nes i darba eina. Lyg namie zmona nedirbtu. Juk ji nesedi koju ant stalo susikelus, kol vargsas vyras darbuojasi. O ir i poilsi abu turi tokia pacia teise. Tai kodel tada vyru darbo diena tesiasi nuo 9 iki 5, o moters - nuo pat ankstyvo ryto iki velyvo vakaro + savaitgaliais? Ir daznai nelabai pavyksta susitarti, kai iseiti nera kur, kai pajamu nera, nes mazi vaikai auginami. O jus su savo susitarimais... Gerai jums tartis, kai vyras mamos gerai isaukletas, kai myli ir gerbia savo moteri. Tik pasidziaugti uz jus galiu. Ir kitoms tokiu vyru palinket.

o kas vercia kitas moteris uz tokiu ju nemylinciu ir negerbianciu,aplamai nesuvokianciu,kas tai yra supratimas,rupestis ir pan teket?