QUOTE(juanita @ 2006 01 16, 17:54)
nu cia tai bent

, man jau net smalsu darosi koks gi tas humoras kurio negalima iskest? po tavo gimdymo jis turejo padaryt isvadas ir gal dabar jau ziuri i moters reakcija reik tiketis.
Manau, kad jis tiek pripratęs prie neprognozuojamo gimdyvių elgesio, kad jam giliai "dzin" ir jis nekreipia į tai jokio dėmesio, juo labiau nesiruošia prie kiekvienos taikytis, jį reikia priimti tokį, koks jis yra (prie gimdyvių, girdėjau, taikosi Juršėnas, bet man jis nepatiko, nors bendravau labai trumpai).
Sunku nupasakoti tą Mečėjaus humorą ir dar sunkiau įsivaizduoti kitam tą situaciją, kurioje aš buvau. Na, gal vieną epizodą. Jau sakiau, kad man svarbiausia buvo, kad pagimdyčiau pati, todėl gimdymo metu baisiai nervinausi, nuolat klausinėjau, ar nereiks daryti cezario, o jis, užuot aiškiai man atsakęs, kaip vyksta gimdymas, nuolat bajeruodavo visokias nesąmones, pvz., nedarysim, nes operacinė dar nedirba (gimdžiau naktį). O kai gimdymas vis dėlto komplikavosi, jis vėl, vietoj to, kad paaiškintų rimtai, sako man : "Na, ponia Rima, ar nori dviem savaitėm ilgesnių dekretinių atostogų?" Aš tai žinau, kad atostogos pailgėja, esant chirurginei intervencijai, man vos ne isterija, suprantu, kad kažkas negerai, o jam, atrodo, dėl to nei šilta, nei šalta - jis valdo situaciją.
Na, bet jei lankaisi pas jį privačiai, tai turbūt jo humorą seniai esi perkandusi. Kaip jau sakiau, visa problema buvau aš pati, o ne jis, - psichologiškai nebuvau pasirengusi gimdymui. Bet jei netyčia vėl gimdyčiau, vėl rinkčiausi jį.
Beje, juanita, tu pas jį privačiai lankaisi tik nėštumo metu? Man įdomu, ar jis tik akušeris geras, ar ir apskritai ginekologas?