labas visoms
na, ir as su skolioze visa gyvenima, nuo 6 metu, daug sportavau: gydomoji manksta, plaukimas...6 metus gulejau gipsinej "lovoj" - ant kieto gipso, pagal mano nugaros forma, tik paklode itiesta...patirtis neduok dieve...stuburas nebeisistiesina, jis tik igauna "s" forma, kad amortizacija gera liktu, bet visa gyvenima reik stiprint raumenis nugaros ir pilvo. as dziaugiuosi bent tiek, kad abu vaikucius isnesiojau ir palyginti normaliai nugaryte atlaike

dabar prasideda skausmeliai, bet praktikuoju joga, nekilnoju sunkiu daiktu netaisyklingai, lyg ir nieko....bet aishku, kad su amzium problemu daugeja. gerai tik tai, jog mes, skoliotikai, dazniausiai nuo vaikystes turim stipru nugaros raumenyna, tik reik palaikyt tonusa, todel i sporta ziuriu labai teigiamai.
deja, mano dukrai 10 m., jau irgi skolioze

lankom gyd. mankstas ir baseina, nuolat kotroliuoju, kad tiesiai sedetu...tikiuosi, pavyks bent pristabdyti ta krypima, nors daktarai nezada nieko gero: per ataigu augimo suoli, net per 6 men stuburas gali iskrypti ojojoj....kasdienis darbas su savim ir savo vaiku...bet jau kazkaip pripratau, nors visada baisu, kai imu prisigalvoti