Draugauti su išsiskyrusiu vyru.

Turejau patirties pakankamai, vienas su dviem, kitas buvo su vienu vaiku. Viskas ok kol rozinis periodas, bet kai reikia klausytis ju nuotaiku kaitos, pagal ju ex kaita, kai negali 6dieni pamiegoti, nes vaikai keliasi (nors ne tavo) ir tau reikia...aukoji savo dienas ir laika...pasiimi juos is darzelio, kartu praleidi atostogas...skalbi ju rubus, puse seimos pajemu keliauja svetimiems vaikams...zodziu...kitos gal ir gali...bet as, nors ir budama dideles sirdies ir altruiste, nusprendziau, kad eina na...viena gyvenimas as turiu ir sau nervu del kitu zmoniu nenusisekusio gyvenimo negadinsiu...nepakankamai mylejau sakot? pakankamai...taciau save myliu labiau ir stai turiu be jokiu vaiku...be jokiu uodegu...

o kiek jums metu tuo metu buvo kai susitikinejot su tais vyrais? (aisku jei ne paslaptis )

As, turbut kaip ir Pabegusi, turiu per daug meiles sau, ir per mazai kantrybes, kad sugebeciau buti su vyru, turinciu vaiku. O ir del pirmagimio kazkas gerai pastebejo - noretus, kad vyrui tai butu tiek pat nauja ir neatrasta

Man dabar kritinis metas. ir myliu ir nenoriu saves skaudinti daugiau. as tiesiog galvoju, kad jei tureciau musu bendru vaiku gal neziureciau taip "kreivai" ir i jo vaikus, nes tureciau kuo rupintis ir apie ka galvoti. Taip norisi pasilikti su tuo zmogum, bet taip uzknisa viskas: tas bendravimas jo su savo ex, tos kalbos jo mamos kokia ex buvo negera ir t.t. tas pastovus visu lyginimas. taip norisi nuo visko pabegti

Čia mane buvo užkalbinęs besiskiriantis vyras... tai vajezus pirma papasakojo, kaip skiriasi, kas negerai buvo, kodėl jie skiriasi, kada teismas... galvoju, žmogau, man visiškai neįdomu, matyt išgirdo mano maldas, pakeitė temą... pradėjo apie kitas savo buvusias kalbėti Žodžiu mano istorija ne į temą gal, bet tiesiog iš to trumpučio pokalbio suvokiau, kad išsiskyrusio vyro nelabai norėčiau... aš norėčiau būti svarbiausia jo gyvenime, pirma jo moteris... o jei dar ir vaikų yra, tai iš viso sunku

tai va...
bet kaip buna sunku, atrodo svajoniu vyras, visos labiausiai vertinamos savybes, viskas tinka ir patinka, isskyrus praejes gyvenimas ir vaikai...

Nezinau, man gal nepapuole sudetingi variantai, o gal nebuvau rimtai pametus galvos del issiskyrusio vyro, bet nematau nieko blogo, jei vyras iki manes kazka turejo, net jei ir vaikai yra. Manyciau butu blogiau, jei sakykim 40metis vyras butu isvis be praeities.... Kiek teko tokiu sutikti.... ne, aciu, man senberniu nereikia. Juo labiau, kad pati esu issiskyrusi ir turiu dukra. Manes issiskyre vyrai negasdina. Kaip tik tokie paprastai turi daugiau patirties(visom prasmem).

KlausykŠirdies, taigi labai skiriasi netekejusios jaunos be vaiku ir issiskyrusios, su vaikais moteru padetis galvojant apie bendravima sioje situacijoje.

Man per sunkus būtų vyro praeities bagažas
Papildyta:


Taip galvojat, nes pati išsiskyrusi ir vaiką turit. Teko iš senbernių girdėti, kad jie irgi nenori moterų su vaikais, taip ir merginos , netekėjusios ir be vaikų nenori užsikrauti vyro praeities - ex, jų vaikų , problemų, alimentų. Nu visa tai nelengva

Taip, aisku, kiekvienas sprendzia pagal savo situacija. Tik as galvoju, kad siame forume vistik issiskyrusiu zmoniu yra bent siek tiek daugiau negu visai seimos neturejusiu. Tiek vyru, tiek moteru...
Papildyta:


Labai senai zinau viena taisykle - partneri geriausiai rinktis pagal savo seimynine padeti. Jei netekejusi - ieskok nevedusio, issiskyrusioms - taip pat issiskyre. Jei visi sita taisykle vadovautusi, problemu ko gero butu zymiai maziau. Asmeniskai as dziaugciausi, jei mano gyvenimo kelyje pasitaikytu kuo daugiau issiskyrusiu vyru. Bent butu is ko rinktis... Dabar jei ir krenta koks i aki, tai butinai turi buti vedes... Ir nematau bent jau as jokiu problemu tame, kad vyras turi vaiku ir jais rupinasi. Tai tik pliusas jam. Juo labiau, kad as pati dar kolkas turiu kuo rupintis ir be vyro. Taip kad su turejusiais seimas nematau jokiu problemu. Kiek teko artimiau ar tolimiau bendrauti su tokiais vyrais - tikrai daug daugiau savitarpio supratimo buvo ir yra. Daugeliu klausimu.

Jo jo as buvau jauna 24-27, taciau pakankamai suvokiau, kad mano meile jiems bus viena diena nuzudyta, nes tiesiog negalejau suvokti, neturedama vaiku, kokie jie svarbus yra gyvenime, mane jie, nors ir giliai sirdyje, bet nervuodavo, ir ne tik jie...visa ta ex istorija, ex zmona, kuri vilksis VISA gyvenima...o kas giliai sirdyje, viena diena vis tiek islenda. Be to anksciau ar veliau, rozinis periodas baigiasi, ateina buitis, kurioje reikia suktis: jeigu pasiryzti su vyru gyventi, turi pasiryzti, kad vaikai bus tavo buitis ir kad jusu bendro izdo dalis keliaus jo vaikams. Tokioje situacijoje as jauciausi, kad as atiduodu daugiau saves nei JIS, nes jam tai nereikia aukoti savo laiko, pinigu, ideju mano vaikams, nors ir aiskindavo, kad jie MUSU, kaip jie mane myli, taciau per save as perlipti nesugebejau...tad suma sumarum puikiai pritariu minciai, kad issiskyre, turintys vaiku zmones, gali vienas kita geriau suprasti ir tada duodu-imu situacija issilygina, maziau nuoskaudu. Cia mano nuomone, gal tiesiog blogus vyrus sutikau, gal as nesugebu taip stipriai myleti, gal jose tevo ieskojau...bet vel pasikartosiu, kad kai pagaliau suvokiau, kad mano aukos (kaip as jas isivaizdavau) nevertinamos, taip kaip noreciau, kad mano asaros ir grauzatis trumpina mano gyvenima, kad atskirai praleistos atostogos, sventes...atima mano prisiminimus...ir pagailo man saves...jaunos netekejusios be vaiku, pasakiau savo apsivaikavusiems vyrams viso gero ir tik tada atjojo/atvaziavo mano princas...TOKS kokio norejau...ir esu labai labai laiminga, nes isigijom savo namus, planuojam savo vaikus ir jeigu viena diena, teks jam pasakyti sudie...ir as turesiu 2 vaikus ant ranku...gal tada geriau suprasiu savo buvusius...gal tada i viska ziuresiu kitomis akimis