Draugauti su išsiskyrusiu vyru.

Jo jo as buvau jauna 24-27, taciau pakankamai suvokiau, kad mano meile jiems bus viena diena nuzudyta, nes tiesiog negalejau suvokti, neturedama vaiku, kokie jie svarbus yra gyvenime, mane jie, nors ir giliai sirdyje, bet nervuodavo, ir ne tik jie...visa ta ex istorija, ex zmona, kuri vilksis VISA gyvenima...o kas giliai sirdyje, viena diena vis tiek islenda. Be to anksciau ar veliau, rozinis periodas baigiasi, ateina buitis, kurioje reikia suktis: jeigu pasiryzti su vyru gyventi, turi pasiryzti, kad vaikai bus tavo buitis ir kad jusu bendro izdo dalis keliaus jo vaikams. Tokioje situacijoje as jauciausi, kad as atiduodu daugiau saves nei JIS, nes jam tai nereikia aukoti savo laiko, pinigu, ideju mano vaikams, nors ir aiskindavo, kad jie MUSU, kaip jie mane myli, taciau per save as perlipti nesugebejau...tad suma sumarum puikiai pritariu minciai, kad issiskyre, turintys vaiku zmones, gali vienas kita geriau suprasti ir tada duodu-imu situacija issilygina, maziau nuoskaudu. Cia mano nuomone, gal tiesiog blogus vyrus sutikau, gal as nesugebu taip stipriai myleti, gal jose tevo ieskojau...bet vel pasikartosiu, kad kai pagaliau suvokiau, kad mano aukos (kaip as jas isivaizdavau) nevertinamos, taip kaip noreciau, kad mano asaros ir grauzatis trumpina mano gyvenima, kad atskirai praleistos atostogos, sventes...atima mano prisiminimus...ir pagailo man saves...jaunos netekejusios be vaiku, pasakiau savo apsivaikavusiems vyrams viso gero ir tik tada atjojo/atvaziavo mano princas...TOKS kokio norejau...ir esu labai labai laiminga, nes isigijom savo namus, planuojam savo vaikus    ir jeigu viena diena, teks jam pasakyti sudie...ir as turesiu 2 vaikus ant ranku...gal tada geriau suprasiu savo buvusius...gal tada i viska ziuresiu kitomis akimis 

<{POST_SNAPBACK}>

Jo jo as buvau jauna 24-27, taciau pakankamai suvokiau, kad mano meile jiems bus viena diena nuzudyta, nes tiesiog negalejau suvokti, neturedama vaiku, kokie jie svarbus yra gyvenime, mane jie, nors ir giliai sirdyje, bet nervuodavo, ir ne tik jie...visa ta ex istorija, ex zmona, kuri vilksis VISA gyvenima...o kas giliai sirdyje, viena diena vis tiek islenda. Be to anksciau ar veliau, rozinis periodas baigiasi, ateina buitis, kurioje reikia suktis: jeigu pasiryzti su vyru gyventi, turi pasiryzti, kad vaikai bus tavo buitis ir kad jusu bendro izdo dalis keliaus jo vaikams. Tokioje situacijoje as jauciausi, kad as atiduodu daugiau saves nei JIS, nes jam tai nereikia aukoti savo laiko, pinigu, ideju mano vaikams, nors ir aiskindavo, kad jie MUSU, kaip jie mane myli, taciau per save as perlipti nesugebejau...tad suma sumarum puikiai pritariu minciai, kad issiskyre, turintys vaiku zmones, gali vienas kita geriau suprasti ir tada duodu-imu situacija issilygina, maziau nuoskaudu. Cia mano nuomone, gal tiesiog blogus vyrus sutikau, gal as nesugebu taip stipriai myleti, gal jose tevo ieskojau...bet vel pasikartosiu, kad kai pagaliau suvokiau, kad mano aukos (kaip as jas isivaizdavau) nevertinamos, taip kaip noreciau, kad mano asaros ir grauzatis trumpina mano gyvenima, kad atskirai praleistos atostogos, sventes...atima mano prisiminimus...ir pagailo man saves...jaunos netekejusios be vaiku, pasakiau savo apsivaikavusiems vyrams viso gero ir tik tada atjojo/atvaziavo mano princas...TOKS kokio norejau...ir esu labai labai laiminga, nes isigijom savo namus, planuojam savo vaikus    ir jeigu viena diena, teks jam pasakyti sudie...ir as turesiu 2 vaikus ant ranku...gal tada geriau suprasiu savo buvusius...gal tada i viska ziuresiu kitomis akimis 

    Jetau, kad man kas jusu prota butu daves 

papasakokit papasakokit 

Female, kaip tau sekasi ar dar draugauji su tuo zmogumi?
As turiu patirties su issiskyrusiais vyrais. Pati uz tokio istekejau. As labai myliu save, esu pakankamai egocentriska ir tikrai kartais nervina jo susitikimai su dukra is pirmos santuokos ( nors! idomus momentas - as pati issituokusi ir turiu vaika, taciau ilga laika negalejau susitaikyti su jo praietimi)... Taciau jei geri tarpusavio santykiai pripranti prie to ir pamatai, kad gaini pakankamai ir demesio ir meiles ir rupescio... Tad jei zmogus tikrai TAS, manyciau neverta nutraukti rysiu vien del to, kad jis su praietimi... nebent labai svarbus tie dalykai del kudikio - kad tau pirmas, jam ne... taciau, begant laikui gal si vertybe nukeliaus i antra plana.

. Ar tokius vertinti kaip išsiskyrusį vyrą ir išsiskyusią moterį... ar ne?