man paskambino jo meiluze

Nu jo, tevai tau rapartuodavo viska. Nu visokiu maciau, ale tokiuuuuu

Nimbas musiet smegenas spaudzia.

Klausyk, na nepavydėk taip baisiai. Tiesiog siaubingai pavydi. Jie, žinok, sąžiningi žmonės. Nerašysiu tau sąžinės santykuose apibrėžimo, vis tiek nepatikėsi. Na, nepavydėk, nepavydėk, nepavydėk, nepavydėk, nepavydėk... Nes pavydas taip spaudžia galvelę, kad...

Apie kokia tiesa mes kalbam. Jus bandot monopolizuoti tiesa... kuo riamentis jus galite galvoti, jog jusu tiesa yra TIESIAUSIA, o kitu melas.
Papildyta:


Mari, o ka tu pasakysi apie mela?
Papildyta:
Siaip, situacija idomi. Kiek jums metu, Raketa? Kodel klausiu, keistas vaikiskas maksimalizmas. Zmogus su metais atsikrato roziniu akiniu, o kartu su jais kategoriskumo. Mes uz save negalim garantuoti, jau nekalbant apie kitus. Is kur jus galite zinoti viska apie savo tevus, jus gi ne jie, o jie ne jus. Na nors paklaida pasilikite kad galite klysti, nezinoti ir t.t.

O ka , sakau torpedai tiesa, ana pyksta. Ti ko daba, tiesu gi sakau, ana tiesu myl. Eina peklon su sventais gyventi Stoga mizerijai i nurove.

Man 37. O kas liečią tiesą, melo nekenčiu tiesiog organiškai. Nesuprantu jo. O tėvai... Kuo gi daugiau tikėti, jeigu ne jais? Kai jie, ranką prie širdies pridėję, sako, kad nemelavo vienas kitam, nes tai būtų nežmoniška, meluojant neišgyventų kartu 40 metų. Jeigu jau tėvais netikėti, taip sakant, artimiausiais žmonėmis, kam tada gyventi? Taip, aš sutinku, kad pameluoti galima iš nežinojimo, šitą prileidžiu. Bet manau, kad tai būna retai, meluojama apgalvotai, ypatingai kas liečia neištikimybę. Čia tik apgalvotai mindžiojami žmonės. Va labai mėgstu šitą mintį: "melo priežastimi gali būti ir lengvabūdiškumas arba netgi geraširdiškumas; dar daugiau, melu galima siekti tikrai gero tikslo; bet pats siekimo būdas vien savo forma yra žmogaus nusikaltimas sau pačiam ir niekšybė, kuri turi padaryti žmogų vertą neapykantos jo paties akyse." – I. Kantas.
Papildyta:


Mažai ką suprantu, ką rašote. Manau, viešoji erdvė, koks yra ir internetas, reikalauja valstybinės, lietuvių kalbos mokėjimo. O aš nepykstu, juokiuosi iš tokio didžiulio jūsų pavydo. Taip pavydi, kad net apibūdinti neįmanoma. Viską pavydas užspaudęs.

Kad jus nepernesat melo organiskai as supratau. Bet niekaip negaliu suprasti is kur tas 100 procentinis tiesos suvokimas... Ar nedaleidziate minties, kad tai kas jums yra melas, kitam yra tiesa ir atvirksciai...

Mano tevai irgi pasakojo istorijas ir t.t. Visada jas priimdavau, kaip 100 procentine tiesa, man net nekyla noras tuo abejoti. Kam, jei kas ir kitaip, ka tai kecia, juo labiau priseikineti zmones, su ranka ant sirdies. Tarp kitko, jei zmogus priseikineja, man pasidarytu idomu, kodel? Juk tiesos sakymas yra savaime suprantamas dalykas, kam ja reikia irodineti, ypac, kai tikima... (cia siaip, pasvarstymai garsiai)

Ale jūs tikrai lagamine auginta, matyt jums atrodo kad mušami vyrai su ir ypač už futbolą, pragyvena 30 metu santuokoje. Beje, kad tokių kraupių minčių nekiltu, pasakysiu, kad mano mama į visas futbolo pasaulio čempionato atrankines varžybas kur tik lietuvos rinktinė žaide važiavo kartu su tėvuku, o dabar ruošiasi i europos čempionato atrankines varžybas čekijoje ir ispanijoje. Ir tėvas nėra joks ligonis, jis pats geriausias ir pačiausias. Vo teip. Pavydėkit, kad mes esam paprasti žmonės ir paprastas žmogiškas klaideles ir nesamones priimame kaip savaime suprantamas.


A kaip jūs gerbiamoji dar mūsų valstybėje sugebate gyvent taip organiškai melo nepakęsdama?? seimas gi toookia melo irštva... kaip jūs su tuo susitaikote?
Tai visgi liežuvis neapsiverčia pasakyt kad jūsų pačios kraujas gali tapti mėšlu??

Prisipažįstu viešai: aš bogas blogas žmogus, pamelavau į metų vaikui, kad iškritusį dantuką nusinešė pelytė ir vietoj jo atnešė pinigėlį. Man atleidimo nėra.
A jūs gerbiamoji raketa, savo vaikams aiškinate kad kalėdų senelis neegzistuoja??

As irgi prisidedu prie jusu.

Beje, Juoko raketa, jei rimtai pazystu viena labai grazia moteri. Neteko matyti vyro kuris nebutu ja susizavejes. Paziureciau, kaip jusu tas sv. vyras pamates ja suskystu. O, gal jis visai ir ne sv. ? Tikiuosi jus ne siamo dvyniai, tai jis turi galimybe, jei nori nueiti i sona?

Pas mus yra susitarimas,nuo seniausiai: jeigu kuris negalime kartu gyventi, iš karto nešame popierius skyrybom. Be melavimų ir slėpimosi. Iš karto skyrybos. Mano vyras normalus vyras, myli mane. Ir lygiai toks, kaip aš. Dar seniai, seniai, kai tik susipažinome, išėjo tema apie neištikimybę, buvau pati apakusi, kad jis kalba tą patį, ką aš manau. Savo nuomonės net nebuvau išsakiusi. Tiesiog sutapome. Ir jis štai ką sako: "aš ne idiotas griauti tai, ką stačiau su meilę. Dėl svetimos bobos". O aš, tarp kita ko, pasakiau: "o jeigu graži?", o jis sako: "kur? ties kur geresnė nei tu ar gražesnė?"Aš gi santykius kuriu, širdimi, galva, ne užpakaliuku". Ir daugiau niekada tos temos nelietėme. Taigi nereikia lyginti visų vyrų, ne visi nori eiti kairėn, yra mąstančių.
Papildyta:

Aš normalioje šeimoje auginta. Tai tada paaiškinkite man tą tėvo melavimą apie tai, kad jis negali mamos po darbo paimti, ir slapta eina į rungtynas? Na nesuprantu aš šito. Kam tas melas? Hobis? Pavydėti dėl to čia nėra ko. Mano galva taip ir sakyk: einu į rungtynes, todėl paimti po darbo negalėsiu. O politika aš nesidomiu, kaip tik todėl, kad ten vien melas. Mano pačios kraujas, ir kaip jums tik ateina į galvą, niekada netaps mėšlu. Jau dabar vaikas pats visada atsimena, kad reikia sakyti tiesą, kažką pasako, ir staiga ateina ir sako: "aš pamelavau, ką tik, nepyk". Nors kartais tai net ne melas, o vaiko fantazija. Jaučiasi tai, bet pats prisipažįsta. Daugiau nebeaiškinu ir nemokau. Pats supranta, kad negalima meluoti.
Papildyta:

Pokalbis su tėvais buvo seniai. Priešistorė: prie bendro stalo, nepamenu, ką šventėme, tiesiog jų paklausiau nuomonės, kad mano va draugės meluoja, sako, kad negalima visos tiesos sakyti, reikia slėpti. Va tada ir išėjo šis pokalbis, vienintelis kartas, kai kalbėta ta tema. Bet labai man įstrigo. Tai, kaip jie gerbia vienas kitą, ir kaip melui negalima egzistuoti santykiuose. Jokia jo forma.

Raketa, ar to jusu klausiau? As gi klausiau, apie tiesa, jos 100 procentini suvokima, ir kad kartais tiesa gali buti melu... Laukiu atsakymo.

Aš Jums parašiau I. Kanto mintį. Tai buvo atsakymas. Kai melas kartais būna tiesa, bet iš esmės tai žema ir niekina patį žmogų. Paskaitykite tą mintį dar kartą. "Melo priežastimi gali būti ir lengvabūdiškumas arba netgi geraširdiškumas; dar daugiau, melu galima siekti tikrai gero tikslo; bet pats siekimo būdas vien savo forma yra žmogaus nusikaltimas sau pačiam ir niekšybė, kuri turi padaryti žmogų vertą neapykantos jo paties akyse." – I. Kantas. Bet dar prileidžiu gryną nežinojimą, kuomet tikrai per klaidą melas palaikomas tiesa. Pvz. įstatymų nežinojimas ir pan. Bet juk tai neatleidžia nuo bausmės, ar ne? Todėl čia galima taisyti, pastebėjai, kad pamelavai, atsiprašai ir pasakai tiesą. Tą stengiuosi daryti. Be abejo, esame žmonės, galime kažko nepastebėti ir iš nežinojimo melą palaikyti tiesa. Beje, į temą: neištikimybė čia neįeina, nes tai suplanuotas melas.