O as Raketai negaliu pritarti, nors ji raso daug ka, ka as pati rasau, rasiau ir rasysiu. Man nepriimtinas ekstremizmas, jokia jo forma. Nes visada ir visur buvo ir bus isimitys.
O meiluziai atsiranda del dvilypumo ir dvigubos morales taikymo. Vienas sakyk, kita daryk, o trecia galvok. Visi piktinames pasekmemis, bet nei vienam nerupi priezastys, kodel tai atsitinka. Ar ne ironija, ar ne dviveisdyste. Jus galvojate, kad piktindamiesi ir koneveikdmai priezastis, jus panaikinsite pasekmes, utopija. Reikia salinti istakas. O tas garsus ir drastiskas tiesu deklaravimas yra tik oro virpinimas.
Si diskusija, tas draskymasis, koneveikimas, ar ka pakeite, nieko. Agresija pagimdo tokia pat agresija, keliai i oponentu smegenys uzdaryti. Polemikos nera, tik asmeniskumai. Tiesa gali buti pati tyriausia, bet per jega brukama, ji praranda savo pirmaprade busena, nes ja pervarydami per savo pykti sutersiame savo negatyvu ir tuomet ne zmones kalti, kurie nepriima jusu tiesos, ne pati deklaruojama tiesa bloga, o priemones, zodziai, kuriais mes bandome tai pateikti. Va todel, as niekada negalesiu pritarti RAketai, nes mano galva, savo polemikos budais, drastisku poziuriu i problema, ji daro meskos paslauga, nes atgraso zmones, nuo mano manymu svarbiu dalyku.