Tai kad turbūt niekam su fantazaija ne marios- Gaultier antrą dešimtmetį nei kvepalų formuose nei reklamuose neišlenda iš savo korsetų , Lempicka- iš užburtų miškų/marių su stebuklingais obuoliais, YSL namai turbūt niekada fantazijos iš viso neturėjo, nes ten nuolatos kartojasi Paryžius ir paryžietės arba nuo opijaus apsvaigusi žvaigždė

Tačiau kai kalbama apie mados namus ir jiems kuriančius profesionalus, tai vadinama savitu jų braižu , iš kurio atpažįstamas kūrėjas, o kai kalbama apie mėgėjus- fantazijos trūkumu

Bet jei jau kokia dešimtis vien tam dirbančių žmonių su visom įmanomom techninėm galimybėm negali sugalvoti kaip kvepalus galima pateikti dešimčia skirtingų pavidalų ir idėjų( o ir nelabai turbūt mato reikalą, nes tada jie nebebus su niekuo tapatinami), tai kaip iš vienintelio neprofesionalo žmogaus su vienu paprastu fotoaparatu galima norėti, kad jis susidvejintų ar susitrejintų ir įžiūrėtų penkias to paties daikto versijas

Aš irgi nemėgstu abstrakčios kritikos : prie bet ko galima pridėti prierašą ,,buvo galima ir geriau",bet tada bent reiktų pasakyti, kaip tą geriau konkrečiai pasiekti.
O man asmeniškai labiausiai patiko pačios paskutinės nuotraukos : prisiminiau jausmą, ką reiška pakuoti kalėdines dovanas ir išpakuoti gautus dovanų kvepalus
Papildyta: Oje, čia žiūriu buvo ir dingo didžiulė diskusija apie fantazijos trūkumą, tai dabar mano žinutė nei iš šio nei iš to ....
Life is what happens while you are busy making other plans (John Lennon)