QUOTE(imarta @ 2011 03 25, 13:30)
Butu pasaka be galo jis nenusileistu
prie 2m jis buvo pas mus visa vasara, tai buvo kosmaras kol tevas nepakliuvo i ligonine. Neapsikentus paskambinau vienam senam pedagogui, tai jis man patare visai i ji nekreipt demesio, nieko nesiulyti, nieko neklaust ir paziuret ka jis darys. As taip ir padariau, o jis laimingas atsikeldavo pavalgo ir i kiema, namo pareidavo tik valgyti, net i tualeta neateidavo

Tada man daejo, kad jis yra gatvinis vaikas ir kada rodai demesi, darai kazka gero, ar tiesiog juo rupynesi jam nepatinka. mes su tevu buvom sokiruoti

tu aprasei mano vaikyste, tiksliau beveik 70% vaiku vaikyste, kuomet namai tik pavalgymui ir pamiegojimui ir ka?
norit naminio vaiko,kuris tik namie sedit?
nors laikai seniau buvo netokie baisus kaip siandien, bet vistik,jus vaikui draugu neatstosit...kas jus domina,jo nedomina.
O tas demesio rodymas ziurint koks...jei kas kiek laiko vis klausia "gal nori to ano" dieve kaip veikia per nervus, nes nu jei noresi pasimsi,pasidarysi pats, gi ne mazas vaikas.
Papildyta:
QUOTE(imarta @ 2011 03 25, 14:28)
dabar jau taip nebedaro

tevas aiskindavo, bardavo, bausdavo, bet jam vienodai buvo jis ir su tevu taip elgdavosi
Dar mane stebina kai kuriu mamu poziuris, kad pamote jau vaikui nieko pasakyti negali

o jums ramiau butu jei
ta pamote visai nekreiptu demesio i vaika? Kad nepriziuretu, nepasaugotu, nepasirupintu, kaip jus isivaizduojat
o koks tai rupestis?
na as kai palieku vaika, zinau,kad jis daznai zaizdu prisidaro pats ir cia jau niekaip nesuziuresi,tai jei randu su eiline melyne maziu tai tikrai nekaltino to kas priziuri

mano nuomone prieziura turetu apsiriboti pamaitinimu ir ziurejimu,kad nepagrobtu

visa kita yra vaiko atsakomybe.