žodžiu, moralas toks: kas leidžiama jaučiui, tas neleidžiama karvei
POLLY negi tikrai taip pavydėjai broliui dėmesio? tikrai gali būti, kad ir jis tau pavydėjo... galų gale darydavot su mama tai, ko ji nedarydavo su broliu...
QUOTE(erborista @ 2006 01 07, 20:28)
O aš nesuprantu, juk gali merginą su pilvu parsivest. Nesakau, kad reikia laikyt uždarytą, bet šiuo klausimu turi būti lygybė, nes dauginasi abi lytys Jei tavęs neleido, turi ir jo neleist
nu as visa paauglyste bandziau tai mamai irodyti.. .
QUOTE(egliosha @ 2006 01 07, 20:45)
žodžiu, moralas toks: kas leidžiama jaučiui, tas neleidžiama karvei
POLLY negi tikrai taip pavydėjai broliui dėmesio? tikrai gali būti, kad ir jis tau pavydėjo... galų gale darydavot su mama tai, ko ji nedarydavo su broliu...
POLLY negi tikrai taip pavydėjai broliui dėmesio? tikrai gali būti, kad ir jis tau pavydėjo... galų gale darydavot su mama tai, ko ji nedarydavo su broliu...
tema ne apie pavyda, o aplamai apie tai, ar kada teko jausti nelygybe Buvau taip isaukleta, kad nepavydejau (aplamai gyvenime esu nepavydi.. vedybiniam taip pat), tiesiog pastebedavau tokius dalykus ir man budavo apmaudu.. o brolio santykiai su mama budavo visada geresni.. ji juo sventai tikejo, nors jis tiek pridirbes buvo O as ji dangstydavau, nes zinojau, kad "stukacinti" negrazu.. Bet viena karta teko tai padaryti.. situacija buvo tokia: tevas neduodavo broliui masinos.. vat toks principas pas ji buvo.. viena karta nuvaziavom pas mociute i kita miesta, visi vakare susedo prie stalo (masina pastate i garaza).. nu pradejo isgerineti visi ir stai prisireike kazko, ka paliko masinoj ir pradejo ieskoti raktu nuo garazo.. o brolis, pamates, kad visi jau sedi isgerineja pavoge masinos raktus ir nuvare pasimaivyti pries mergas, mol as kietas su masina.. nu ir ka.. visi paniskai iesko raktu, kuriu namie nera.. o as blaskausi, nezinodama, ka daryti.. nepasakysiu tiesos- visi isprotes beieskodami to, ko nera... pasakysiu- broli isduosiu.. nu as priejau prie mamos ir tyliai jai i ausi sakau: Gal brolis netycia paeme... FUF!!!! ot tada tai gavau velniu!!! Mama mane taip isbare tada, kad smeiziu broli ir kad jis taip niekada nepadarytu.. dar ir per subine gavau (gal 16m buvau tada).. nuejau i kita kambari, verkiau.. mama atejo ir paklause, ar as ka nors tiksliai zinau.. tada papasakojau viska.. mama manes neisdave broliui, ir iki siol jaucia kalte pries mane.. o kiek daug ji dar nezino
as tai jauciau kad broliui mama skirdavo daugiau demesio ir meiles tarp musu 10m. skirtumas, tai kai jis gime man buvo 10metu, tokio amziaus vaikui labai reikalingas tevu demesys, tevas tai is vis nei i viena nekreipe demesio bet toks jau jo budas, o is mamos puses tai akivaizdziai matesi, net ir broliui paaugus. Visuomet gaudavau del jo kaltes i '' kaili '' taip ir uzaugau jausdama pykti tiek broliui tiek motinai aisku pyktis slypi kazkur giliai pasamoneje, nepykstu kiekviena karta juos pamacius o pasekme tokia, kad su broliu visai bendrauti nenoriu, o su mama bendrauju kaip su drauge ir myliu kaip drauge, bet ne kaip mama
aš tokią nelygybę jaučiau tik iš močiutės... iki dabar ją vadinam evaldo baba jis visada buvo geresnis už mane, nu auksinis berniukas. ir pieną geria ir viską valgo...
bet užtai kita močiutė mane labiau mylėjo, dėl to kažkokios nuoskaudos nebuvo kažkaip
bet užtai kita močiutė mane labiau mylėjo, dėl to kažkokios nuoskaudos nebuvo kažkaip
As esu vienturte, tai su tokia situacija nesu susidurusi. Bet mano vyro seimoje tai labai matyt. Jis turi trim metais jaunesne seseri, kuri gyvena su jo tevais. Ji issiskyrus, turi dukra ir tevai ja visiskai islaiko. Maistas, namas, na viskas. Man tai visiskai nerupetu, bet matau, kad vyrui skaudu, kai tevai jam net nepaskambina pasiteirauti kaip sekasi, nebent atsitinka kokia beda, tada uzpuola ji su pagalbos prasymais. O apie pagalba jam net nera kalbos ir nemanau, kad kada nors bus. Ir jis pats stengiasi padeti kiek gali ir tai paciai seseriai, ir tevams, bet man tikrai nesuprantamas ir nepaaiskinamas toks jo tevu elgesys, nes jie net nepagalvoja, kad jam skaudu. Gal ir neaiskiai cia viska surasiau, bet ai, kazkoks piktumas uzejo
QUOTE(Katytė @ 2006 01 09, 21:05)
As esu vienturte, tai su tokia situacija nesu susidurusi. Bet mano vyro seimoje tai labai matyt. Jis turi trim metais jaunesne seseri, kuri gyvena su jo tevais. Ji issiskyrus, turi dukra ir tevai ja visiskai islaiko. Maistas, namas, na viskas. Man tai visiskai nerupetu, bet matau, kad vyrui skaudu, kai tevai jam net nepaskambina pasiteirauti kaip sekasi, nebent atsitinka kokia beda, tada uzpuola ji su pagalbos prasymais. O apie pagalba jam net nera kalbos ir nemanau, kad kada nors bus. Ir jis pats stengiasi padeti kiek gali ir tai paciai seseriai, ir tevams, bet man tikrai nesuprantamas ir nepaaiskinamas toks jo tevu elgesys, nes jie net nepagalvoja, kad jam skaudu. Gal ir neaiskiai cia viska surasiau, bet ai, kazkoks piktumas uzejo
as ir turiu toki pat piktuma savo busimo vyro tevams beveik metus teko su jais pagyventi draugas dar turi 4 metais jaunesne seseri kuri siuo metu airijoje ir daznai atsiuncia dovanu ir pinigu savo teveliams mes tuo metu taip pat mokedavo uz buta [ skaitesi, kad nuomojames 1 kambari ] ir kazkiek padedavom, bet kai gaudavo dovanu is dukreles visuomet draugui pabrezdavo: matai kokia musu dukryte gera, padeda tevams o tu nu o kad patys kazkuo padetu, tai nesulauksi ziuri savo subiniu draugas sake, kad jo tokie ju zodziai nezeidzia, bet as tuo visiskai netikiu gal tokie laikai atejo, kad reikia ne vaikams padeti, o tevams ir, kad teveliai savo vaikucius pagal pinigus matuoja
QUOTE(POLLY @ 2006 01 06, 14:16)
pasipasakokit, ar teko kada jausti, kad tevai labiau myli sese/broli.. arba atvirksciai.. ir kaip del to jautetes?
tėvai myli visus vaikus, bet visus myli skirtingai. Negalima apsakyti daugiau ar mažiau, tiesiog skirtingai, nes skirtinga pati situacija, kurioja auga vaikas. Visa tai priklauso nuo to, kelintas vaikas šeimoje esi.
tarp mūsų 7 metai skirtumas, ir aš iki šiol jaučiu nelygybę
Seimoje augome 3, as jaunele, brolis su sese vyresni. Niekada nebuvau pajutusi didesnes ar mazesnes meiles is teveliu puses. Manau jie mus visada mylejo ir myli vienodai.
QUOTE(mergyca @ 2006 01 06, 15:16)
pasipasakokit, ar teko kada jausti, kad tevai labiau myli sese/broli.. arba atvirksciai.. ir kaip del to jautetes?
As augau tarp dvieju sesuciu - esu is dvyniu, ir dar turim vyresne sese. Nenuostabu, kad bent jau mus su dvynuke tevai paselusiai lygino: kuri greiciau ta padarys, kuri geresnius pazymius gavo, kuri svariau batus nusivale ir t.t. Pagyrimai daznai reiksdavo tevu "meile" Bet tiesa sakant, niekad tiap ir nepajutau nelygybes, nors tam turbut turejau "geresnes" salygas nei dauguma kitu, pametinuku. Va ka tikrai jautem su sese dvyne, kad vyresnei sesei tevai finansiskai labiau palankus, bet kadangi mes su dvynuke nebuvom vienisos - viena kitai laikem fronta, tai jokiu vaikystes nuoskaudu tikrai neliko
Todel ir dabar, pati besilaukdama , svajote svajoju apie dvynukus - ir jiems smagiau, ir man dviguba laime butu