Emancipacija nuo religijos 2

Geras, bet pernelyg abstraktus ir tokiu budu - tik pastebejimas o ne argumentas diskusijoje.

Kodel abstraktus?

Todel, kad ji bandant konkretizuot, jo "argumentai" isplaukia is poziurio, esa diskutojantysis zino Dievo valia ir plana (=absoliucia tiesa), zinodamas RKB dogmas (kurios, esa, nusako, kas yra zmogus, kas jau nebe ir tt.). Tokiu budu, kazkokios baznycios ar religines krypties (siuo atveju RKB) poziuris ir dogmos sutapatinamos su absoliucia tiesa, Dievo valia, tikriausiu Zinojimu.
Kas yra nesamone.

Del to ir kyla klausimas - kuris is Dievu ir Jo(s) supratimu turi but pirmoje vietoje kad ta absoliuti tiesa butu zinoma? Kuris is tu supratimu - teisingiausias? Kuris is dogmu ir morales normu rinkiniu - tikrasis, teisingasis?

"Negaliu pagristi, tikiu, tikiu, bent jau as taip isivaizduoju...."

Jus manote kad tai gali tarnaut argumentu tarp aborto draudimo salininku ir priesininku?

Zmones kurie sprogdinasi vaiku pilnuose autobusuose, reziasi i dangoraizius lektuvuose - irgi tiki. Tik elgiasi pagal ta tikejima arsiau ir agresyviau. Jie tiki, kad atlieka gera darba uz kuri Dievas jiems atlygins.
Baznycia irgi neseniai dar tikejo kad Zeme - plokscia. Ir kitus verte tuo tiket. Kas is to gavos?

Diskusijose apie tai, kada gemalas tampa zmogumi, kada tampa asmeniu, reikia remtis mokslo irodymais ir kriterijais, o ne tikejimu, todel, kad tai pateikia faktus pagal to metu zinomus tyrimus, atradimus.

O tiket galima daug kuo. Jus tikit, kad zigota - zmogus ir kad patiria dvasini skausma, kai ivyksta abortas, persileidimas, isvalymas. Kazkas kitas - tuo netiki.

Tad kuo remtis? Kuom jusu tikejimas geresnis, nei Petro ar Onutes, jei Petras tiesiog tiki (be pasiremimo irodytais dalykais) kad zmogus atsiranda tik is vyro, o moteris - tik vazonas jam augint, o Onute tiki kad vaikas kol visai nesusiformuoja sielos neturi, todel jokia siela jokio dvasinio skausmo patirt negali?


Paklausiu per alegorija.
Taip, jie tada turi masina, bet ar jie zino kur vaziuot ir moka kaip nuvaziuot?

Tai ieškokite ir tikiu, kad rasite. Kiekvienam savo, kaip sakoma

Greiciausiai bus priesingas efektas. Kaip senelis Sokratas sake "As zinau, kad nieko nezinau". O liaudies ismintis byloja " Kuo gyliau i miska, tuo daugiau medziu"

Tam kad zinot absoliucia tiesa reikia zinot visu daiktu, reiskiniu ir ivykiu tikraja prigimti ir esme. Ne svarstyt apie tai ir modeliuot, o zinot. O tai pasiekiama tik bunant/tapus isvien su tuo/ta/tais, kas tai sukure. T.y. bunant (ar tapus isvien su) Pacia Dievu, Pasaulio Esme, Desniu.

Kas is cia diskutuojanciu gali patvirtint kad tai pasieke?

O jei to nera - lieka modeliukai, reiskiniu aiskinimai, teorijos.

Deja, modeliukai pagristi ribotom mokslo ziniom, neprisirisimu prie dogmu (mokslo ar religijos) yra geresni ir labiau atspindintys realybe, nei modeliukai pagristi ribota fantazija, nezinojimu, ar aklu tikejimu dogmomis. Tai jau ne karta buvo patvirtinta istorijos.

Vaida, malonu žiūrėt, kaip politkorektiškai, biat kietai 'vartai' religinius zealotus Jie(jos) to aišku nesupranta, bet skaitytojui iš šalies atrodytų kaip žaidimas į vienus vartus Keep it up

Iš kitos barikadų pusės irgi labai įdomu stebėt neurotiškas asmenybes

Mano tikėjimas tikrai nėra kažkuo geresnis už kažkieno kito tikėjimą. Taip, tai tėra tik tikėjimas, ėjimas į priekį savomis kojomis, be ramsčių. Bet remtis mokslu aš negaliu. Jis - nepastovus. Vieną dieną įrodo vieną, kitą dieną - jau kažką priešingai. Kažkada asbestas buvo laikomas super atradimu ir privalomai naudojamas statybose kaip nedegi medžiaga. Dabar įrodyta, kad tai buvo labai kenksminga. Ir tokių pavyzdžių - apstu.

Aš nenoriu ginčytis. Ginčas paremtas vien loginėmis struktūromis ir vien materialumu yra beprasmis. Tai tas pats, kas svaidytis akmenimis - gali priešininką užmušti, sužeisti, bet niekada nepastatysi nieko bendro.

Jūs klausėte, kas man yra žmogus. Atsakau - man žmogus tai susijungusios ląstelės ir įgavusios unikalų kodą - genomą. Per gyvenimą žmogus gali netekti kojos, rankos, gali būti persodinta širdis, kepenys, gali būti pažeista viena ar kita smegenų dalis, gali netekti sąmonės, apakti, apkursti, bet vis tiek liks žmogumi. todėl visi šie požymiai nesusiję su žmogaus esme. Kūniškai man tai yra genetinis kodas.



Aš nesakiau, akd yra, sakiau, kad gali būti.

Tai kad pas jus ne tu barikadu ner. Visi argumentai paremti: Taip sako RKB, tikiu, tikiu, taip parasyta Biblijoje, tokie, esa, Dievo valia (nes taip sako RKB dogmos ir taip parasyta Biblijoje), tikiu,
na ir dar vienas pagrindinis argumentas - tikiu. Kartais dar paminima 'yra' (nors tai paremta tuo paciu 'tikiu kad taip yra, bet jokiu irodymu ner', 'na bet vistiek, blyn, tikiu').

Kai prasideda "diagnoziu" nustatinejimas oponentams tai irgi kai ka rodo - greiciausiai nebesugebejima test diskusija (diskusija, o ne atsisaudyma frazemis "tikiu" ir "tokia RKB valia" - tiesiai isreikstomis ar kiek uzmaskuotomis), bei sioki toki kulturos trukuma.

p.s. kai RKB 'zavejimosi' faze praeis, vel keisit nika? Kaip pastebejau kiekviena pozicija jus ginat arsiai (skaiciau ankstesnius Adaptacijaa pasisakymus)... kol ji nepasikeicia radikaliai, na o tada ginat kita - taip pat arsiai, bet jau kitu vardu, nes ankstesniu savo argumenu pedsakus noretus nugrust kuo toliau.
Kiek ilgai? Cia jau stabilu ir reiktu ziuret rimtai, ar po keleto menesiu pasinesit dar ant ko kito (tokia mada, 'pasikeitusi nuomone', 'nauji isitikinimai') - ir taip pat arsiai?

Fair enough.


O RKB dogmos ir mokymai - pastovus? Viena diena Zeme jiems plokscia, kita - apvali. Viena diena mire kudykiai eina i limba, po nauju pasvarstymu - i roju.

Tiesa pasakius, jums reikia ejimo i prieki (kas visad turi nepastovumo fragmentu - kazkas sugriaunama, kazkas pastatoma, kazkas naujo atrandama, o seno paneigiama ar patvirtinama. Naujas zingsnis - vel nauji nepastovumai, vel ziniu perziura, kartais vertybiu perkainavimas, ar net nemalonumai ir kancia), ar tik pastovuma, saugumo jausmo?

Nepastovumo faziu einant i prieki isvengt neimanoma, nes tik taip yra keiciamasi ir tobulejama (pati alegorija - 'eit i prieki'. Jei 'eisi' - pamatysi ir patirsi kazka naujo, kitokio, anksciau nezinomo). Pastovumas reikalingas poilsiui, nauju jegu sukaupimui sekanciam zingsniui, padaryto apmastymams ir itvirtinimui, zaizdu uzsilaizymui (ejimai i prieki ne visad buna malonus).

Kaip jus galit 'eit i prieki' stengdamasi ieskot tik pastovumo ir uzuovejos?


Taip. Atrandama, skubotai patikima tuo. Pamatoma kad buvo klaida, tada atmetama. Mokslas netobulas, kaip ir zmogus.

Biblija irgi kazkada teige kad neklusnius vaikus reik uzmust akmenimis, o neistikimom moterim sugirdyt tokio gerimelio, kuris jas prazudo. Dabar paaiskejo, kad tai buvo kenksminga (pagal dabartines normas ir kultura ziurint). Ir tokiu pavyzdziu - abstu.
Jei tai (RKB dogmos ir poziuriai) butu buve is Dievo, tai butu tobula ir nekintama. Kaip istorija parode - nelabai is Dievo tai tebuvo.


Mano nukirptas nagas irgi sudarytas is susijungusiu lasteliu turinciu mano genetine informacija, bet mano nagas nera as.


Genetinis kodas yra zmogaus vystymosi ir kai kuriu suprogramuotu reakciju planas. Jus namo architekturini plana laikote paciu namu, zemelapi - teritorija, gatviu plana - paciomis gatvemis?

Meditacijos, kaip ji suprantama induizme, budizme – kriksionybe nepripazista, nors zodis “meditacija”(mastymas) kiles butent is vakaru. Ji laiko, kad nusvitimas, susiliejimas zmogaus su Dievu – neimanomas, nes skiria nuodeme, todel pats is saves zmogus negali patirti Dievo, o gali tik atsakyti i jo apreiskima. Laiko, kad ne mes per praktika pasiekiame Dieva, o jis mus pasiekia tiek, kiek atsiliepiam jam. Svarbu ir tai, kad is esmes pasiryzusiam eiti dvasingumo keliu RKB nemoko “isjungti” mastymo komponento ir elgtis pasyviai – nes tai gali sukelti bedievisku galiu itaka, su kuriomis susiduria medituojantysis. Dar vienas aspektas – malda, meditacija turi duot realiu vaisiu – turi ugdyt asmeni, pasiruosusi veikti savo gyvenime (negali buti malda tik del dvasiniu potyriu, nelaiko jos naudinga). Is tikruju krikscionybeje labai mazai pateikiama dvasingumo praktiku, ties jomis nera labai koncentruojamasi. Vyrauja zodines maldos, mastymas (meditacija) ir kontempliacija (pvz. Adoracija – malda be zodziu, minciu, jausmu)

Ojoi.. siūlau kada nueiti į psichiatrinę ligoninę. Kur žmonėms pvz. pažeistos smegenys, ir jie nustoja kalbėti, ir kratydami galvą valgo savo šūdus (jei seselės neapžiūri), paišo su šūdais ant sienų, o atėjus kam pažiūrėti - puola smaugti. Ir taip iki gyvenimo galo. Toks žmogus vis dar žmogus?

Arba, sunkesnis pavyzdys. Žmogaus smegenys pažeistos tiek, kad visiškai sunaikintas gebėjimas mąstyti, girdėti, jausti, kalbėti, ir smegenys palaiko tik kvėpavimą, širdies darbą ir kitas esmines gyvybines 'aparatines' funkcijas. Čia vistiek žmogus?

Ir sunkiausias pavyzdys. Žmogus miršta. Ne tik dingsta mąstymas ir visas 'aš', kaip smegenų traumų atveju, bet išvis smegenyse nieko nevyksta - pyyyyyyyyyyy. Kaip galvojat, toks žmogus sunykus smegenims rojuj/pragare išlaiko visą savo atmintį, identitetą, ir dar žydiškom kanklėm grot pramoksta, kai net sužeidimų atveju visa tai neatstatomai išnyksta?