Neįgalus vaikas

Labai skaudi tema, tai didelis smugis seimai, kad lauktas, svajotas kudikis yra neigalus ir (priklausomai nuo negalios) negales zaisti krepsinio, mokytis su visais, tiesiog, buti visavertis zmogus, o, jei dar mamyte lieka viena, tai psichologiskai paluzti labai lengva. Reik gerai apgalvoti visas galimybes, ar yra tinkamos salygos tam vaikeliui augti, ar galimybes joms sukurti, ar seima pasiryzusi atiduoti visas jegas tam. Jei ne, tuomet manau, geriau vaika atiduoti i pensionata kur jis tures profesionalia prieziura. Svarbu ji lankyti, nepamirsti, parodyti, kad rupi. O jei jau pasiryztama auginti vaika, toki, koks yra tuomet svarbu susirasti tokio pat likimo zmoniu, bendrauti, dalintis patirtim ir gyvenima tiek sau tiek vaikui padaryti kuo panasesni i normalu.

Manau labiausiai kategoriskos butent tos,kurios nera turejusios seimoj neigaliuko.Kai susiduri tiesiogiai cia ir dabar-kategoriskumas dingsta.Turejom seimoj "lengva" negalia.Gydymas is vidutinio sluoksnio mus buvo nubloskes gerokai zemiau skurdo ribos.Keleta metu,ypac mums vaikams,buvo nepakeliama.Nors gydymas Lietuvoj "nemokamas" operacijoms ispardavem viska.Aisku tai buvo pries 18m.,bet koks viduj jausmas mirsiu-nepamirsiu

tai dabar iseina , kad reikia palikt neigalu vaika, kad vyras atlaikytu ir nepaliktu seimos, absurdas... jei jis paliektu zmona su dviem vaikais issigandes atsakomybes, tai toks jis ir vyras... ir sakykit ka norit, bet joks sveiko proto zmogus taip nepasielgtu, nebent ta seima ir be neigaliuko nebuvo tvirta...
sveikasis vaikutis negaus demesio, jei namuose yra invalidukas irgi nesamone, gaus tik gal kiek maziau nei butu vienas vaikas. kodel vis mano, kad labai ligoti vaikai reikalauja prieziuros 24 val per para, taip tikrai nera.Kas liecia pinigine puse, tai irgi pamastykit jeigu jau buvot nusiteike auginti sveika vaika, tai turejot suprasti kad ir jam reiks pinigu. juk mes savo vaikams perkame rubus , maista , zaislus, pildome kitus inorius, jam paaugus reiks kisenpinigiu, isleisti i mokykla, finansuoti kitas pramogas, mobiliakus it.t.., o dar ir studijuoti isleisti reiks, jei pats tures noro. tai neigaliukui daugialio is siu dalyku nereikes, jis tures kitokiu poreikiu ir gaus dar invaliduma kuris, pades ji islaikyti. nebent manot, kad i toki vaika viasia neverta investuoti?
Papildyta:
kaip jau kazkas cia rase, kad jeigu ateityje sveikas vaikas taptu(neduok Dieve) neigalus ir net labai , tai irgi ivestumt i internata, kad nebutu daug vargo ir islaidu. gautusi taip kad auginu , auginu, bet jei kas tai galiu atiduoti, aplankyti savaitgaliais ir viskas, problemos nera. jeigu tarkim vaikuciui jau desimt metu ir atsitikus nelaimei jis tampa prirakintas prie lovos, tai jau ir ji galime atiduoti, nubrauke visus desimt metu?

Niekada neatiduociau, net mintys tokios nekyla. Ir didziausia pagarba toms mamoms, kurios augina vaikuti su negalia

norėčiau jūsu paklausti ar tgurėjot aplinkoje neįgalu žmogų? giminėj neturiu , bert aplinkoj turiu su nesunkiom negaliom. su tokiom mokėčiau susitaikyti ir auginti bet tikrai neįsivaizduoju ir neesu įsitikinusi , kad tikrai auginčiau vaika prioe kurio reiktu buti 24 val per para. kol nėra tokios situacijos ir negaliu nieko pasakyti ttodėl nepuolu tų kurios neaugintu. man atrodo kad pati auginčiau, bet nežinau kas būtų riaalioje situacijoje, kokia negalė butu ir pan.

taip. Daug. O kas domina?

Man gaila, kad diskusija vyksta "į vienus vartus", t.y.dabar matom nuomones ir tiek. Įdomu su kokiu tikslu klausta ir ko iš šios diskusijos tikėtasi?
Aš neįsivaizduoju ką daryčiau. Manau ir įsivaizduoti neįmanoma. Viskas būtų sprendžiama reliu laiku pagal realią situaciją. Juk negaliu spręsti tik aš, tik taip kaip man atrodo. Turi būti geriausia situacija visiems. Jei vaikas labai neįgalus ir reikia nuolatinės priežiūros - gal tokiu atveju reiktų žmogaus, kuris padėtų tame reikale? Gal tam vaikui reiktų specialistų ir spec.priežiūros? O gal jis tikrai negalėtų augti šeimoje dėl didelio agresyvumo (mano trylikametis yra didesnis už mane ir stipresnis, jei tokį reiktų sulaikyti įniršio metu - tai nebūtų mano jėgoms). Turiu vaikų ir privalėčiau atsižvelgti kas geriausia ne tik neįgaliam, bet ir kitiems vaikams ir visai šeimai - negaliu skriausti dar trijų žmonių kad būtų patenkintas vienas, vadinasi reiktų rasti pusiausvyrą. Iš naujo.
Visiems su tuo susidūrusiems linkiu stiprybės ir tik Jums bei Jūsų šeimai geriausio sprendimo.

Sugraudinot... Tokia žiauri realybė. Tie vaikučiai nekalti, kad tokie gimę. O kad dažnai šeimos skiriasi - tai faktas. Dažniausiai "vyrų iniciatyva". Mesčiau akmenį į kiekvieną vyrą, kuris palieką moterį su neįgaliu vaiku, sakydamas , kad "sunku". O moteriai lengva? Dar plius tada dirbti reikia, kad išmaitinti šeimą galėtų.

Vyrai silpnoji lytis. Kai viskas gerai, gražu, tai gerai - o kai blogai - į krūmus?

Net nekomentuosiu.Akivaizdu,kad su sunkiu neigalumu nesat susidurusi.

pas mus vienais metais įvyko baisi avarija,į dviratininkų koloną atsitrenkė mašina,ne vienas vaikiukas žuvo,du liko gyvi,bet sužaloti nepagydomai deje ir ką manot,tos mamos atsisakė tų vaikų? nė velnio dėkojo dievui,kad jie liko gyvi ir džiaugiasi dabar kiekvienu mažu pasiekimu,pajudinta rankytė,kojytė...... manau,kad joms tokių klausimų palikti/nepalikti nekylo....

1. Tik teoriškai. Baisūs išgyvenimai griauna ne tik tvirčiausias šeimas. Protus ir sąmones griauna, žinokit. Dabar įsivaizduokit, ar galėtumėt prognozuoti, kokios būtų stipraus galvos sutrenkimo pasekmės? Galit vardyt variantus, bet kuo viskas baigsis - niekada nežinosit. Galit spėlioti - nuo paprasto apsvaigimo iki visiško luošumo. Loterija. Taip pat ir su šituo reikalu. Niekas niekada negalės prognozuoti, kokiu kampu gali apsisukti tai: įkvėpti kovai ir tikėjimui iki pergalės ar pakasti po devyniom galybėm skausmo iki ligoninės be rankenų...

2. Naivūs svarstymai. Yra tokių sutrikimų, kurie ne 24 val. reikalauja, o visas 28... O kokiais matais apskaičiuoti kitas sąnaudas: finansines (esant nuostabiai medicinos sistemai, kai net lengvų neįgalumų vaikai negauna profesionalios pagalbos reikiamo kiekio ir reikiamu laiku), kai suteikti med. pagalbą vaikui neįmanoma dėl elementarių žinių stokos ir kasdien reikia samdyti po tris-keturis specialistus, norint kažką bent minimaliai pasiekti; mamos (tėvų) sveikatos sąnaudas, kai vaikui augant ir sunkėjant jį reikia nešioti ant rankų (ar nešėt kada 35 kg. mažylį?); vėl finansų, skirtų fizinių traumų (stuburo, sąnarių, raumenų), patirtų dėl nešiojimo, gydymui; dvasinio išsekimo (kai esi vienui vienas ir blaškaisi lyg drugelis stiklainyje, ieškodamas ir nerasdamas kelio iš nevilties). O kur dar visokios nenumatytos aplinkybės, galimai ištinkančios: kai lieka vienas iš tėvų, kai prarandami darbai, kai vaiko gydymas nesiseka, o lavinimas neduoda rezultatų metai iš metų ir t.t.

Iliustracija, bendram palyginimui (iš asmeninės patirties):

Galiu pasakyti tiek, kad vidutinio neįgalumo, fiziškai sveikas penkiametis (su nežymiais, bet taisytinais koordinacijos sutrikimais ir vidutinio sunkumo psichiniu sutrikimu) kainuoja apie 1300 - 1500 Lt per mėn. (valstybė jam skiria 690 Lt). Į šią sumą įeina: trys samdomi specialistai (logopedas, kineziterapeutas ir ergoterapeutas), kuras, skiriamas kasdien vaiką vežioti į užsiėmimus (kartais ir po kelis kartus dienoj), spec. priemonės (knygos, žaislai, piešimo priemonės, priemonės fiziniams pratimams), padėkos specialistams, kruopščiai dirbantiems su vaiku ištisus metus (per kalėdas, velykas ir jų gimtadienius). Su vaiku dirbama kasdien, metai iš metų su vieno mėnesio pertrauka, kai atostogauja specialistai. Plius yra gaunama valstybės skirta pagalba (raidos centre kartą į metus, sanatorija). Na štai. O dabar labai paprasta pabandyti įsivaizduoti, kiek galėtų kainuoti sunkesnio, dar ir dar sunkesio neįgalumo vaiko bandymas pastatyti jį ant kojų ir bent kažką išpešti...
Žinoma, kiekvienoje situacijoje pasirenkamas savas kelias. Vieni naudojasi tuo, ką valstybė skiria, kiti - tik šiek tiek prisiduria papildomos pagalbos. Čia buvo iliustracija to, kiek kainuoja išlaidos maksimaliam vaiko (primenu, vidutinės negalios) lavinimui ir gydymui... Rūbai, maistas ir kiti jūsų išvardinti dalykai čia neįskaičiuoti
Nežinau, ar reikia dar argumentų


užmačiau, kad temos autorė prašosi išregistruojama, tad vargiai ar į jūsų klausimą bus atsakyta...

Jei jau (sveikiems) tėvams taip sunku, tai ką kalbėt apie neįgaliojo vaiko savijautą...