Įkraunama...
Įkraunama...

Sapnuoju mirusią mamą

pasistenk kuo maziau apie tai galvoti.ir nereikia aitrinti sirdies,kad daugiau nevalgysiu jos gamintu patiekalu,daugiau nesvesime giminiu svenciu ir t.t.ieskokis kokios veiklos,uzsiemimo mielo sirdziai.zinau,kad sunku,bet reikia.kitokiu atveju,stogas greit pavaziuos.kalbu is patirties g.gif
Atsakyti
Esu įpratusi sapnuoti mirusiuosius. Sapnai paprastai būna gražūs - žinau, kad žmogus miręs, bet jo nebijau, bendrauju laisvai. Atėjusysis dažniausiai pasako kaip jis jaučiasi - gerai, blogai, - aišku, ne tiesioginiais žodžiais. Kartais mirusysis į sapną ateina vieną kartą, kartais dažniau, bet visada tai būna giminės arba artimi žmonės. O šiandien sapnavau visiškai man svetimą, tik gerai žinomą žmogų, jis daug kalbėjo, deja, pabudusi neatsimenu nei vieno žodžio.
Atsakyti
QUOTE(karamele666 @ 2010 07 20, 15:20)
as palaidojau savo kriksto mama.pries pusantro menesio :verysad:stengdavausi negalvoti,paleist ja..po menesio pastebejau,jog zaizdos dideja, o ne gyja.kuo toliau tuo sunkiau...pagaunu save darydama valgyti,pagalvoju kad niekad neberagausiu jos ruostu pietu.arteja gimtadienis,mastau kad daugiau niekad manes nepasveikins.mastau gryzt i lietuva bijau,nes jos ten nera,ji buvo mamos sesuo.gimines susiejimai,sventes visad budavo kartu dabar jau to nebus.as gyvenu ne lietuvoje gryzau ja palaidoti,isvaziuojant aplankiau dar kelis syk kapa.viskas buvo gerai,kol tiek nemasciau.kiekviena diena vis atsimenu galvoju ir verkiu.po tokio elgesio susapnavau ja.manau jog mes patys siaukiames savo artimuju,patys nepaleidziame.kuo daugiau galvoju tuo paciai prasciau ir isejusiam.

nustok gailėti savęs 4u.gif
Atsakyti
as tai palaidojus esu teveli, seneli, mociute. tetis iskeliavo jau pries 7 m. tikiuos kad ten geriau. be to mirties diena jis per sapna su manim atsisveikino jau ne zmogisko kuno pavidale. visad susapnuoju ji per jo gimtadieni. kazkada buvo ilgas laikas kai nesapnavau. pasiilgau. tai mintimis sakiau jam kad pasirodyk sapne kad viskas gerai. ta pacia nakti susapnavau teti...
manau visi musu brangus zmones iseje kazkur anapus yra laimingi ir saugo globoja mus is auksciau.
Atsakyti
QUOTE(Alta @ 2011 03 28, 08:34)
Esu įpratusi sapnuoti mirusiuosius. Sapnai paprastai būna gražūs - žinau, kad žmogus miręs, bet jo nebijau, bendrauju laisvai. Atėjusysis dažniausiai pasako kaip jis jaučiasi - gerai, blogai, - aišku, ne tiesioginiais žodžiais.

Aš dažniau nei bet kas mūsų šeimoje sapnuoju mirusį dar prieš 10 metų senelį. Bet jis irgi visuomet būna besišypsantis, laimingas. Karts nuo karto pasimeldžiu už jo sielą.
Atsakyti
Nuo mano mamos mirties praeje jau trys metai, bet daznai ja sapnuoju, deja nei vienas sapnas nebuvo grazus... daznai sapnuoju, kad tevas musa mama Daznai uzperku misias, ar uzdegu zvakele,pasimeldziu, bet deja tai nepadeda...
Atsakyti
QUOTE(Aristeja @ 2011 04 17, 23:53)
Nuo mano mamos mirties praeje jau trys metai, bet daznai ja sapnuoju, deja nei vienas sapnas nebuvo grazus... daznai sapnuoju, kad tevas musa mama Daznai uzperku misias, ar uzdegu zvakele,pasimeldziu, bet deja tai nepadeda...


Nezinau ar tai gerai, bet as taip dariau.
Mano mama mire, kai man buvo 19 metu. Jau buvau istekejusi. labai isvargino jos mirtis, nes sirgo veziu, todel laukeme jos uzgesimo. kai ji mire, as pradejau ja sapnuoti kiekviena diena,kad atkasu ir pan., klausdavau, kaip jai ten, sakydavo, kad gerai. Dar as pradejau jausti zmones. Pvz. vyras atsivede kolega, o as sakau, kad tu su juo nebendrauk. Jis paklause kodel, o as sakau, jo akys blogos. Kartu su tuo kolega jis vis tiek dirbo, veliau mes per puse nusipirkome sodyba kaime, tai jis sudegino ja, dar suzeide (nekaltai) mano vaika, teko jam siuti 14 centimetru galvoje).
Paskui vyrui teko isvaziuoti i Armenija ir as labai bijojau pasilikti viena su vaiku namie. Savaite miegodavau isijungus sviesa, nes visada jaustadvau, kad mama salia. Tada viena moteris man pasake, kad as turiu atsisesti ant tuoleto (rimtam reikalui) ir pasakyti rusiskai,(srat sidaju, tebia vspaminaju). man taip buvo baisu ir sitaip buvau pervargus, kad nors ir keistai jauciausi, bet padariau. Nuo tos dienos as sapnavau mama labai retai.Bijojau labai ilgai, bet nebesapnuodavau ir zmoniu nebeskanuoju. smile.gif Man taip atrodo, kad mama mane kazkaip apsaugoti norejo.
O dabar labai keistas dalykas atsitiko. Susapnavau pries kelias dienas, kad mano mamos kapas banguoja, as ji stabdau ir kaip lyg apkloju mama. Siandien atvaziavom su vyru, o kapas per viduri idubes. Gal nuo pasalo ikrito? Jis yra isbertas skalda. Nu ziauriai nejaukiai pasijutau.
Atsakyti
QUOTE(Aristeja @ 2011 04 17, 23:53)
Nuo mano mamos mirties praeje jau trys metai, bet daznai ja sapnuoju, deja nei vienas sapnas nebuvo grazus... daznai sapnuoju, kad tevas musa mama Daznai uzperku misias, ar uzdegu zvakele,pasimeldziu, bet deja tai nepadeda...


Mamą palaidojom rugsėjo 10d. Labai norėjau susapnuoti, kad sužinoti ar jai viskas TEN gerai. Bet irgi nė vieno sapno normalaus... Visi kaip iš siaubo filmo ir ji juose kaip pamišusi. Ir taip graužiuos kur problema? Ką mes padarėme ne taip. Palaidojom tikrai gražiai, netaupėm. Galvoju gal ji pyksta ant manęs, kad paskutiniu metu buvo slaugoje, nepasakosiu visų smulkmenų, bet kitos išeities tikrai nebuvo. Paskutinėm savaitėm mažai kalbėjo, tad nelabai supratom ar protas šviesus buvo likęs.
Atsakyti