Knygų skaitytojų klubas 68 tema

#49
QUOTE(klopedija @ 2010 07 11, 16:37)
Negalėčiau girtis skaičius daug šio autoriaus knygų, bet kol kas man labiausia patinka jo apsakymai, koncentruoti, išraiškingi ir nenuspėjami. Įžvelgiu daug tramdomų ekstremistiškų pažiūrų.  biggrin.gif
Beje, Florencijos kerėtoja man visiškai jokio įspūdžio nepaliko...  schmoll.gif
Kur kas patrauklesnė ir kultūriniu požiūriu vertingesnė Anitos Amirrezvani Gėlių kraujas

kad ir man geriau sekasi su sio autoriaus trumpesnes apimties knygomis.
o del 'Geliu kraujo' pritariu.
Atsakyti
#50
QUOTE(langana @ 2010 07 11, 14:12)
Aciu, luiziana, palauksiu tavo nuomones. Tuo labiau po marakeš atsiliepimo smile.gif

Tik tas nebus labai greitai,nes jau sestadieni vaziuojam i LT,iki to laiko nebus man kada skaito,nes darbo savaite mazai kada randu laiko paskaityti,o pradeti knyga ir jos nebaigti iki isvaziuojant nesinori,primirsiu paskui kas kaip....tai manau tik po atostogu jau skaitysiu,bet tau gal neskubu? Iki isvaziavimo nustveriau greitai labai skaitoma ir visai lengva knygele-Mamu mafija blush2.gif
Atsakyti
#51
Perskaičiau Martin Baker "Krachas" - anotacija suintrigavo, todėl tikėjausi įdomios knygos, deja... Viskas, ką prisiminsiu iš šios knygos bus kelios sekso scenos ax.gif Pats turinys visiškai nuobodus, gal dėl to, kad apie akcijų rinkas rašė g.gif Pagrindinis veikėjas neįtikinantis. Mokslininkas, svajojęs tapti žurnalistu ir pakeisti pasaulį g.gif Seksualiniai iškrypimai, homoseksualizmas, kleptomanija... "Stebuklingi" pabėgimai nuo priešų, suimtuosius mušantys policininkai, meno kūriniai, slėptuvės nuo branduolinio ginklo, preities paslaptys, pinigai, daug pinigų... Dar kažkokie kažkieno atsiminimai apie pokarį, kai buvo suirutė... Žodžiu, jovalas... Nerekomenduoju ax.gif
Atsakyti
#52
QUOTE(marakeš)
yra ten dar vienas pasakojimas, apie Filipą Verheyeną, XVIII amžiaus anatomą, realų asmenį (Philip Verheyen). po kojos amputavimo jam nedavė ramybės būtent tas kūno vientisumas. tai būtent jis "laiškuose mano amputuotai kojai" aprašė fantominį skausmą. tai jis "užsikonservavo" nupjautąją koją ir darė jai sekcijas, pjaustė į gabalus, bandydamas suprasti, rasti skausmo šaltinį, bet ir kažką daugiau, matyt. labai gražiai apie tai rašo autorė. pabandau išversti:

„Visą savo gyvenimą keliavau, keliavau savo kūno, nupjautos galūnės link. Sudariau tiksliausius žemėlapius. Tiriamą objektą išskaidžiau dauginamaisiais pagal geriausią metodologiją. Suskaičiavau raumenis, nervus, sausgysles ir kraujagysles. Naudojausi savo akimis, tačiau pasiremdavau ir akylesniu mikroskopo žvilgsniu. Man atrodo, kad nepraleidau nieko, mažiausios dalelės.

Šiandien galiu sau užduoti tą klausimą: ko ieškojau?"


dėl bėgančiųjų...manau, nėra tikslinga klausti, ar jiems nuo to geriau. pats klausimas savaime yra blogas, nes kas yra tas geriau? geriau, vertinant pagal mūsų pasaulio suvokimą. gan sėslų, tiesa? o jie.. kai kuo nors tiki, neužduodi sau tokių klausimų, tiesa? jei tiki, kad turi bėgti, bėgi, neklausdamas, kodėl. to "kodėl" čia net nebandoma analizuoti, tiesiog parodoma, kad tų bėgančiųjų yra daug daugiau, negu atrodo.

Saves. smile.gif

Tas "kodel" labai salyginis. Manau, kad autore paprasciausiai dave peno apmastymams apie egzistencinius klausimus. Kunas yra sudetinis, bet siela nedaloma - nors ir galima gyventi amputavus tam tikras jo dalis, siela to nepriima, todel kunas jauciamas kaip visuma, su kuo arba susitaikoma arba ieskoma budu apmalsinti siela. Gyvenimas taipogi visuma - galima isgyventi issiskyrimus, netektis, pasikeitimus, bet kartais su tuo nesusitaikoma, todel nusprendziama "begti", tarsi prarastojo laiko beieskant, taciau dabartis, o juo labiau ateitis negali tapti praeitimi, kaip ir neprisirisant prie dabarties, negalima atsisakyti praeities, kad gyventi vien ateitimi... Ir vel tai tera iliuzija.

***

Ka tik baigiau skaityti Torey L. Hayden "Mergaitė" Maza knyga apie didelius zmoniu jausmus sunkiu isgyvenimu akivaizdoje. Apie tai ir apie tuos, kurie yra salia, o ne kitame pasaulio kraste, nes smurtas, neteisybe, nemeile gali buti kasdienybe ir kazkas turi padeti tiems, kuriu atsisako visi kiti. Liudna, trapi, ikvepianti zmogiskumui knyga.
Atsakyti
#53
QUOTE(luiziana @ 2010 07 12, 01:19)
Tik tas nebus labai greitai,nes jau sestadieni vaziuojam i LT,iki to laiko nebus man kada skaito,nes darbo savaite mazai kada randu laiko paskaityti,o pradeti knyga ir jos nebaigti iki isvaziuojant nesinori,primirsiu paskui kas kaip....tai manau tik po atostogu jau skaitysiu,bet tau gal neskubu?

Tikrai neskubu, atostogauk ramiai 4u.gif
Atsakyti
#54
Baigiau Maeve Binchy Vakariniai kursai. Tikrai labai gaila, kad baigiau. Nors iš kitos pusės - tai būtent ta knyga, kurią norisi perskaityti vienu prisėdimu.
Miela ir pozityvi, visi bėdžiai bent kartą tampa tikrais herojais ar bent jau senatvėje atranda tikrąją meilę.
Taigi, nors retsykiais saldu, bet nevimdo.
Įdomus vertėjos darbas - visada džiaugiuosi, kai atrandu kažką tokio neįprasto, kaip pvz. tiek dažnai girdėtas žodis kavagėris net ir knygoje nenustebintų, bet va, kai pamačiau arbatogėrį, kažkaip nustebau. smile.gif
Ir vienkartės lėkštelės. Skamba tikrai gražiau...


Atsakyti
#55
Per savaitę kaime spėjau 3 knygas perskaityti - kaip man, tai neįtikėtini tempai smile.gif Tik nelabai turėjau iš ko rinktis...
Pirmoji - A. Makine "Prancūziškas testamentas", jau turbūt daugelio skaitytas, ir pati pirkau pagal knygių rekomendacijas. Man patiko. Gražu, subtilu, įdomūs pamąstymai apie rusiškumą ir prancūziškumą.
Radau dar kaime V. Hugo "Paryžiaus katedrą" - skaičiau ją mokykliniais laikais, tiksliau prabėgau paviršiumi, sekdama tik patį siužetą. Šįkart labai įdomu buvo ir istorinis laikmetis, miesto, katedros aprašymai, pats rašytojo stilius. Labai smagiai suskaičiau.
Ir dar A. Golden "Geišos išpažintis". Mačiau filmą, norėčiau dar kartą į tuos gražius kimono paspoksoti. Knyga patiko, tik po to pagalvojau, kaip ją parašytų japonas, o ne amerikietis.. ir štai - žiūriu, kad atsiliepimuose Jurzole rašė, kad autorius buvo apkaltintas šmeižtu ir tiesos iškaipymu... teks kitomis versijomis pasidomėti smile.gif.
Atsakyti
#56
QUOTE(marakeš @ 2010 07 10, 23:03)
labiau link mūros, bet juk suspensas smile.gif

Nieko nesupratau biggrin.gif
Atsakyti
#57
Sveikutes 4u.gif
Tik vakar nusileidau Vilniuje, o rytoj ir vel isvaziuoju smile.gif Tai norejau parasyti, jei organizuosit susitikima su Luiziana, parasykit man AZ 4u.gif Maila karts nuo karto pasitikrinsiu 4u.gif O kalbant apie skaitynius, tai aktyviai atostogauju, todel teperskaiciau vienintele knyga D. Galswothy Siuolaikine komedija "Baltoji bezdzione". Klasika. Grazi ir idomi klasika, beje, skaitosi zymiai idomiau nei pirmosios 3 Forsaitu sagos dalys 4u.gif
Atsakyti
#58
QUOTE(Alexia @ 2010 07 13, 12:28)
Nieko nesupratau  biggrin.gif

Mura rusiskas zodis is junginio ''любовная мура''. Galima versti mazdaug ''meile-seile''
O suspense angliskai nezinomybe, netikrumas, lukestis ax.gif Kalbu kokteilis gavosi tongue.gif
Kalba buvo apie Dafnos diu Morje knygas ''Manos pussesere Reicel'' ir ''Rebeka''.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo langana: 13 liepos 2010 - 17:02
#59
QUOTE(langana @ 2010 07 13, 18:01)
Mura rusiskas zodis is junginio ''любовная мура''. Galima versti mazdaug ''meile-seile''
O suspense angliskai nezinomybe, netikrumas lukestis ax.gif Kalbu kokteilis gavosi tongue.gif


tiksliau gal būtų „įtampa“. Daphne du Maurier - suspenso literatūros atstovė. bet Rebeka — vis tiek nėra detektyvas, nes rasti tiesą ten nėra svarbu, svarbiau pagąsdinti skaitytoją. lengvai smile.gif o dėl mūros jau langana paaiškino biggrin.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo marakeš: 13 liepos 2010 - 17:14
#60
Perskaičiau gan neblogą romaną Katharine McMahon "Sevastopolio rožė".
Kas mėgsta ne itin banalias meilės istorijas, įpintas į istorinius motyvus, šis romanas turėtų patikti. 1854 metai, Krymo karas, kuriame dalyvauja anglai, prancūzai ir rusai. Anglijos aristokratai, jų gyvenimas, aristokratų vaikų vaikystė ir aplinka, anglų indėlis kare, karo gydytojo meilė. Pirmoji knygos dalis "nardo" tarp praeities ir dabarties. Vaikystės vaizdai ir paveikslai. Antroji dalis daugiau skiriama karo zonai. Epicentras - netradicinio stiliaus - maištingo charakterio, bet labai plačios sielos, turtingos šeimos dukra pasirenka pačią karščiausią karo zoną. Kita romano veikėja - subtili ir trapi lyg gėlė, vyksta ten pat. Pagrindinė siužeto linija - neištikimybės įrodymų paieškos. Didžia dalim ta linija banaliai saldi, kita vertus, o ko norėti, čia juk meilė, romanas, klasikinis fonas. Tačiau karo spalva, ganėtinai ryškūs personažai, nedidelė intriga, šią knygą daro pakankamai patrauklia. Todėl tinkama atsipūtimui po rimtosios - sunkiasvorės literatūros, atgaiva, lyg gaivus desertas.

Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Subjektyvi: 13 liepos 2010 - 20:26