Knygų skaitytojų klubas 68 tema

Ahaaa...

Būčiau davus, kaip tik iš klopedijos grįžo, manau tau patiks

Dėl Vilniaus, kadangi tikiuosi iki to visiškai išsikapstyti iš lovos po inkstų uždegimo, tai planuojamės važiuoti su mūsų etatiniu vairuotoju Forgetinu Klopedija? Dolitle? Gemma? Ir kitos? Ar ratuota Marta formuoja ekipažą

Skaityti dar negaliu, nes po 40 temp ir bado ir antibiotikų dietos baisiai sukasi galva, bet po vakarykščios greitosios, šiandien jaučiuos kaip naujai gimus
Esu pradėjus "Gimdymo namus"

Vis deklaruojam, po truputį, ir vis maža? Kai toks vasariškas oras, tai knygos užima ne pirmą nr. prioritetų sąraše. Ir tai gerai, kad jos vis dar skaitomos

1. Ačiū. Aš paqal Klopedijos atsiliepimą irgi nutariau, kad man turėtų tikti. Kadangi kaip tik reikėjo atsiskaityti su biblioteka, tai ir pasiėmiau. Dar pasiskolinau rimtą - filosofinę ir Nabokovo "Kvietimas bausmei", nes labai patiko jo "Sebastianas Naitas".
2. Aš kol kas labai neužtikrintai taip pat planuoju prisijungti, bet kol kas atostogaujame visa šeimyna, todėl labai sunku planuoti, kurlink pakryps norai, juolab kai tokie karščiai.
3. Sveik ir gulėk labai ramiai. Nekrutėk - kad greičiau atsigautum.
4. Aš po kelioninių atostogų knygas skaitau, bet nieko ypatingo, todėl nesumoju, ką būtų galima parašyti. Todėl tiesiog trumpa ataskaita:
E. Cinzo "Trys liūdesio dienos". Skaičiau praėjus pusmečiui po "Raudonojo arklio vasaros". Ir gerai, nes "Arklys" patiko, o "Liūdesys" - ne, nes per daug aiškinimo savaime suprantamų dalykų. Tema graži, netikėtas posūkis, įdomūs veikėjai.
V. Nabokovo "Tikrasis Sebastiano Naito gyvenimas". Literatūra iš didžiosios raidės - siužetas, veikėjai, kalba. Net gaila buvo pabaigti.
L. S. Černiauskaitės "Kvėpavimas į marmurą". Gal dėl išankstinio nusistatymo pasirodė, jog daugiau pretenzijos į literatūrą nei pačios literatūros - didvyriškos pastangos griebtis aštraus siužeto, daug gražių žodžių, bet jausmas toks, jog jų galėtų būti ir mažiau, ir ne tokių gražių. Rezultatas - eilinis moteriškas paverkšlenimas, kokios moterys nelaimingos ir kaip didvyriškai jos susidoroja su visais gyvenimo sunkumais. Gal man tiesiog labiau patinka didvyriški vyrai ir palūžusios moterys?..
R. Bredberio "451 Farenheito" (nemoku įterpti laipsnio žymėjimo). Antiutopija apie knygas, žinias ir žmonių bendravimą. Kai kada net baisoka skaityti.

Labas.Norėčiau ir aš pas jus,jeigu dar galima.Labai mėgstu knygas skaityti.Kai nepaskaitau knygos,tai būna labai Tai registruojuos pas jus,jei galima

Margarida, junkis, zinoma. Tik galetum truputi issamiau papasakoti, ka skaitai, kokia literatura megsti

matai kaip o man si knyga vis tik labiau nepatiko, nei patiko. tiesiog nuvargino ji mane, labai jau istempta.


o as si menesi paskyriau skaityniams rusu kalba
taigi sudorojau dvi knygas
кобо абэ 'вошедшие в ковчег' (izenge i laiva?).Savotiska, bet visai patiko. Nors veiksmo galima sakyti jokio, bet vis tik labai idomiai skaitesi. Vyrukas susikuria apleistoje akmenu skaldykloje bunkeri, kuri pavadina laivu, nes jo manymu atominio karo nereiks ilgai laukti, ir tai bus vienintele vieta, kurioje bus galima isgyventi. Dabar laukia uzdavinys pririnkti komanda, bet kaip susigyventi su zmonemis, kuriu visiskai nepazisti...

Na o antroji knyga, kuri pretenduoja i mano metu atradima yra Янн Мартел 'Жизнь Пи' (Pi gyvenimas) . Labai primena 'Robinzona kruza' ir 'senis ir jura'. Kaip isgyventi Ramiajame vandenyne, kai atsiduri mazoje valteleje su ribotais maisto ir vandens istekliais ir gyvunais is zoologijos sodo. Tikrai verta demesio.

Sveikos įlindau su savo ataskaitom ir rekomendacijom

ką tik perskaičiau Romualdo Neimanto "Šampoljonas".Labai patiko, įtraukianti pažintinė knyga apie genialų prancūzų mokslininką Žaną Fransua Šampoljoną, kuris dešifravo prieš pusantro tūkstančio metų užmirštus senovės Egipto hieroglifus, tapo naujos mokslo šakos (egiptologijos) pradininku. Labai rekomenduoju visoms paskaityti, ypač besidominčioms Egiptologija.Pasak legendos jo tėvui išpranašavo vienas druidų žinys, kad jis turės sūnų ir jam pavyks įminti mįslę, kurios kitiems nepavyko įminti tūkstančius metų.Dešifravęs hieroglifus Šampoljonas leidžiasi į ekspediciją po Egiptą, kur aplanko Luksora, Karnaką, Karalių slėnį, Kairą ir kitus miestus.Kelionės metu perskaito užrašus ant šventyklų, piramidžių, renka medžiagą savo būsimiems veikalams.Labai patiko, kad autorius pateikia daug medžiagos apie senovės Egipto civilizaciją, jų dievus, istoriją, atradimus, pastebėjimus Šampoljonui dar keliaujant ir jau po mirties.
Šampoljonas buvo gerai pažįstamas su Stendaliu, Diuma, Balzaku, Hugo, kompozitoriumi Berliozu.
Knygą rekomenduoju ir nemėgstančioms biografijų, ir paslapčių mėgėjoms, ir besidominčioms Rytais, Egiptu, kelionėmis.Žodžiu. plačiam skaitytojų ratui.Įtraukianti ir nepaleidžianti knyga ir iliustruota nuotraukomis.

P.S Prašymas jei kuri kur užmatysit šią knygą ar turite parduoti mielai priglausčiau.

Kita mano perskaityta labai įtraukianti ir nepaleidžianti,labai patikusi S.Larsono "Mergina su darakono tatuiruote".Na aš vertinčiau 9 iš 10 ir su nekantumu lauksiu kitos dalies. Jei ne rekomendacijos knygos su tokiu viršeliu nebūčiau paėmusi skaityti.Žodžiu geras trileris detektyvas, kartu ir šeimos saga. Gal kiek meilės linija buvo nelabai įtikinanti, o Merginos personažas gan įtikinantis pasirodė, ne taip kaip kituose kai kuriuose trileriuose ar detektyvuose.

Simon Sebag Montefiore "Stalino jaunystė".Labai įdomi, verta dėmesio. Knygoje daug naujų dar niekur neskelbtų faktų, medžiagos apie Stalino gyvenimą.

Ugo Riccarelli "Tobulas skausmas" . Apie dviejų šeimų gyvenimą. Vietomis nuobodokai skaitėsi, nors šeimos sagas, jų istorijas mėgstu skaityti, man ji nei patiko, nei nepatiko, tokia gal per vidurį. Žodžiu perskaičiau ir pamiršau.

Alexander McCall 'Pirmoji moterų seklių agentūra". Apie šios serijos knygas daug kuri rašė, tai tumpai drūtai - patiko. Ačiū Svajotojai už šios serijos užrodymą ir skaitysiu kitas toliau.Nesitikėjau, kad patiks

Tai dabar palyginimui skaitysiu "Kaulų kolekcionierių", žiūrėsiu kaip po "Merginos su darakono tatuiruote" ši skaitysis.

Tai tiek vos prisiverčiau parašyti, nes karštis namie neišpasakytas.

Na,ištikrųjų mėgstu įvairias knygas,gal labiau apysakas ir romanus,o dabar skaitau Džeinė Eir.

Sveikos gyvos. Kai tokie karšičiai, tai ir prie kompiuterio nesinori sėdėti. Tuoj lekiu į savo "rezidenciją" namuose, rūsyje. Nuo pirmadienio atostogauju, tai saugiai pasislėpusi nuo kaitros, skaitau. Baiginėju C. McCullough "Pirmasis Romoje".
Papildyta:

Forget, pirmiausia, sveik, atgauk jėgas.
Dėl kelionės į Vilnių. ačiū už pakvietimą į savo ekipažą. Manau, kad juo ir pasinaudosiu. Dar reikia susiskaičiuoti, kiek kauniečių važiuos. Jaučiu, ir antrasis ekipažas gali susidaryti.

Na cia jau kaip kam... Man tai jokie orai netrukdo knyga pasigriebti, jei kas ir pastoja kelia link knygu, tai tik keliones, tada tikrai laiko nebuna. O karsta diena pats malonumas su knyga kur ant zolytes nugriuti

Letai ir atidziai suskaiciau W.Styron "Sofijos pasirinkima". Puiki, stipri, isimenanti knyga, tik labai jau zodinga, bet kadangi pasakojimas sklandus ir itraukiantis, tai man ta zodziu gausa nekliude. Tiesa, radau joje daug visokiu mandru bei retai vartojamu anglisku zodziu - jau nei nezinau, kiek kartu teko zodyno griebtis, nors paprastai jo visai neprireikia. Trys spalvingi veikejai, labai daug ivairiu temu - ir Europos holokaustas, ir Amerikos Siaures ir Pietu konfliktas, brendimo audros, vergija, seksas, beprotybe... ar nieko nepamirsau? Bet visos tos temos labai graziai susijunge i viena pasakojima - gal kartais chaotiska, sokinejanti, nenuoseklu, bet del to dar labiau gyvenimiska. Is Sofijos istorija lengviau priimti, kai ji perpinama kitais, lengvesniais motyvais. Tiesa, sekso man buvo kiek per daug, be kai kuriu Stingo istoriju buciau galejusi ir apsieiti. Vienintelis momentas, kuris visiskai neitikino ir pasirode absoliuciai nereikalingas, tai Stingo pamastymai pabaigoje apie naciu gydytojo motyvus. Infantili ir leksta pseudopsichologija - net supykau ant Styrono uz toki viraza. O siaip, kaip ir paciam herojui, taip ir man pasirode naiviai absurdiskas jo jaunatviskas teiginys "Someday I will understand Auschwitz". Tokiu dalyku tiesiog neimanoma suprasti... O knyga labai rekomenduoju, kas dar neskaitete. Tik nesitikekite lengvo ir greito skaitymo.

Dabar pazindinuosi su inspektoriumi Valanderiu - ipusejau pirmaja garsiosios Henning Mankell detektyvu serijos knyga "Zudikas be veido". Tipiskas skandinaviskas detektyvas - veiksmo negausiai, jokiu saudo-gaudo, bet daug vietinio kolorito bei policininko gyvenimo kasdienybes. Patinka. Tik niekaip negaliu prisijaukinti Valanderio, kuriam "tik" 42 metai - mat esu maciusi jau kelias svediskojo serialo dalis, o jose Valanderis gerokai vyresnis. Ir ramesnis. Ir isvis kazkoks visai kitoks. Bet man abu patinka - ir tas is svedu serialo, ir sis is knygos. MB sako, kad angliskasis serialas irgi labai geras, bet as nesu jo maciusi. Tiesa, skaitydama Valanderi isivaizduoju butent toki, kaip Kenneth Branagh heroju...

O jums kuris Valanderis arciau dusios?

Man Kenneth Branagh apskritai prie dūšios.

Margarida,sveika prisijungus!