Knygų skaitytojų klubas 68 tema

Apie L. Ulickajos romaną „Medėja ir jos vaikai“.
http://www.satenai.lt/?p=3586

Va, va.


Na, jau nesakyk - jei butu paprasta eiline vaikiska istorija, nebutu tokio visuotinio svaigimo. Skaiciau (tiksliau, bandziau) ja, kai dar buvo privalomos literaturos sarase, neiveikiau... Tikejausi istorijos, sulaukiau kazkokiu pamokymu. Toks buvo ispudis tada. Pagalvojau, gal veliau... Pries kelis menesius pasiskolinau is vienos mokines prancuziskai - jau dabar, galvoju, tikrai uzpildysiu spraga, juk knygele plonyte... Neidomu. Kazkada jaunysteje mane suzavejo Coelho "Alchemikas" - manau, "Mazasis princas" yra tas pats izvalgu rinkinys vaikams. Vaikysteje to nesupratau, suaugus pasirode per primytivu. Taigi, niekur nieko neiskojau, paprasciausiai ne mano knyga.


Kai tas knygas skaitai vaikysteje tiketis kazko daugiau nei patikimo nelabai imanoma ir jeigu kazkas nepatinka, vadinasi, atmeti ne todel, kad neatitinka suformuoto ivaizdzio, o todel, kad paparasciausiai nepatinka. Tiesa, HP esu jau per daug suaugus, kad teigciau ji skaiciusi budama paaugle, tada gal butu uzkabines, atsakyti negaliu. O del kolioniu... Arba nelabai gerai suvokiu sio zodzio reiksme, bet nemanau, kad kitos nuomones issakymas prilygtu tam, ka supratau.

Zinojau, kad ta istrauka ten galima pasiskaityti, bet, va, nemegstu zinoti apie ka bus knyga, todel net anotacijas tik puse akies perzvelgiu.


1. Ner uz ka. Man tik gaila, kad si knyga adresuota paaugliu publikai, nors, zinant, kokiais video zaidimais ji smaginasi, gal ir neturetu tiek sokiruoti, taciau kaip samoningas zmogus vistiek piktinuosi...

2. O sia knyga perskaiciau pries kelis menesius, bet taip ir neparasiau atsiliepimo... Is pradziu ji pasirode tokia sava, tas ramus pagrindinio herojaus bandymas suarteti su patinkancia moterimi tiesiog zavejo, toks paprastas ir gyvenimiskas bei tikrai gerai aprasytas, jog pagalvojau, BINGO, bus saunus romanas... Pradejau laukti veiksmo, istorijos rutuliojimo ir knyga pasirode ... apie nieka. Matyt, ne man vienai...

pamenu per paskaitas gerb.prof. RoRa sakė, jog Princas, o ypač Alisa, Guliverio kelionės neturėtų būti skirtos vaikams, nes net ne vaikams jos buvo rašytos tiesiog Alisos ir kt. personažų, Guliverio asmenyse įkūnyti tuometiniai politikos veikėjai ir aprašyti tuometiniai politiniai įvykiai. Taip s`kant viskas įvyniota į vatą taigi- reikia tarp eilučių ieškot...
Kita vertus, pamenu, kai ruošiausi abitūrai, o stojau į filologiją, tai rašymas mano arkliukas buvo, kaip tik Jo Didenybė Rašinys užleidinėjo sostą poniai Interpretacijai, tiksliau ne Poniai, o nesubrendusiai Panelei, nes Interpretacijos dar tik skynėsi kelią mūsų gimtosios kalbos pamokose. Narpliodavom narpliodavom... ir mane pačią ištiko šokas kai perskaičiau straipsnį, kuriame vienas autorius sakė, kad perskaitęs savo kūrinio interpretaciją buvo šokiruotas- nes anot jo, visiškai buvo nuvažiuota į lankas, nei jis tą turėjo omeny nei ką..tiesiog bandant skaityti tarp eilučių sukuriama beveik antra kita knyga, tik jau naujo autoriaus pamenu, po to straispnio, pamečiau ūpą interpretuot
ačiū už priėmimą, tik klaidų daug patariau, bet kai ant peties miega mažasis mano skaitytojas (jau spėjom kartu net bibliotekoj apsilankyt ir kai tekstą spaudinau vienu pirštu, gal atleidžiamą, ką?
Dievo namus bandžiau skaityti prieš kelis metus- mečiau...tačiau tada nestudijavau medicinos..dabar kai studijuoju, bandysiu dar kartelį įveikt

šita dalis man priminė Lietryčio straipsnį apie naujuosius smaginimosi būdus- iDose, muzikos narkotikai video jau atgyvena gyvenimas vietoj nestovi

Dėkui už priėmimą, esu baisi knygų gerbėja buvau išklydusi iš kelio metus, nes įveikinėjau pirmą kursą, dabar grįžau atgal

Tai kad kartais anotacija beveik neatspindi turinio arba būna labai apibendrinta. Aš dažnaiusiai permetu akimis anotaciją, bet kai skaitau knygą, jau būnu ją pamiršusi



Žinok, aš mokykloj dažnai pgalvodavau, kad gal rašytojas, rašydamas tą ar kitą romaną ar eilėraštį visai nenorėjo pasakyt to, ką mes priinterpetuodavom. Bent aš, kurdama kokį eilėraštuką, tenorėdavau išlieti, kas buvo susikaupę. Na, aišku, nesilyginu su poetais ar rašytojais

Aciu uz meet'a, smagu buvo jus visas vel pamatyti Gaila tik, kad mums taip greitai teko iseiti... bet vis tiek dziaugiuosi sudalyvavusi, kad ir trumpai. O MB paziurejo nuotraukas ir sako: so am I now a member, too? Atseit, ar jis dabar irgi musu klubui priklauso? Sakiau, kad jei nori, gali atsiliepimus, rasyti, bet tik lietuviskai

Forget, aciu labai uz dovanele! Grazu, originalu, o svarbiausia, kad Tavo kuryba - labai megstu tokius daikciukus su individualumo atspaudu Svarbiausia, jau ir sumasciau, kur panaudosiu rudeniop

Savaite LT prabego kaip sapnas... bet buvo labai smagu. Tik va knygu sikart nedaug parsiveziau, lagaminai ranku nenusvere Isigijau Zelciutes "Gastroles", Radvilaviciutes ese (labai jau "skanus" buvo marakes atsiliepimas ), Cerniauskaites "Kambari jazmino krume" (ispudziai po "Kvepavimo..." liko tokie priestaringi, kad panorau ka nors dar paskaityti), oro uoste dar prigriebiau Cekuolio "Staigmenos ir kiti zinomi dalykai". Ir dar neatsispyriau labai dailiai isleistai poezijos rinktinei "Is Vilniaus i Vilniu". Bet cia jau kitokio pobudzio knyga - "ilgai grojantis" skanestas letam megavimuisi...

Anotacijų beveik neskaitau, daugių daugiausia - kokį trejetą sakinių.

Per atostogas LT bandziau skaityti Henning Mankell "Italian Shoes" (Italiski batai). Apie susikompromitavusi chirurga, sulaukusi pensinio amziaus ir gyvenanti atsiskyrelio gyvenima nuosalioje Svedijos archipelago saloje. Staiga pas ji atvyksta kazkada jo pamesta pirmoji meile, vidury ziemos jie beldziasi prie kazkokio uzmirsto ezero misku gludumoj, paskui vaziuoja pas jos dukra... Zodziu labai daug, turinio labai mazai, o is esmes tai isvis nieko toje knygoje neradau... Jau nuo pat pradziu nelabai ji man patiko, paskui per ta baisiaja audra netycia palikau ja lauke, ryta jau atrode, kad bus nebenaudojamos bukles, bet visgi isdziovinau ir skaiciau toliau - deja, nei puses neiveikusi, pavargau nuo jos galutinai ir palikau pas mama, nei namo nebesiveziau Ir nusprendziau "palaidu" Mankell knygu daugiau neskaityti, uzteks man ir Valanderio serijos...

O siandien lektuvuose ir oro uostuose pusiau suskaiciau ka tik isigyta Cekuolio "Staigmenos ir kiti zinomi dalykai". Patinka man jo minciu reiskimo budas: elegantiskas, lengvai pasaipus, racionalus, lakoniskas... Ir minciu jis turi idomiu, ir pasakoti moka. Idomu skaityti.


Nei girdejusi nebuvau apie tokia grupe... gal jau radai ju ka nors internete? As kazkaip neisivaizduoju, kad keliu zmoniu grupe galetu sukurti vientisa knyga... labai idomu, kokie bus tavo ispudziai, jei ka aptiksi.
Papildyta:

Labai pritariu abiem punktais Gal as ta knyga tiesiog laiku skaiciau, bet man ji buvo ir liko nemirtinga klasika. Pries keleta metu isigijau angliska vertima, dar syki perskaiciau - ir vel patiko. O is to pirmojo, paauglystes, skaitymo isliko grozio ir trapumo ispudis, ir sakinys apie tai, kad tampi amzinai atsakingas uz tuos, su kuriais susidraugauji. Ir dar dramblys smauglyje

Man "Mažasis princas" iki šiol viena iš gražiausių ir šilčiausių knygų.


Būtų įdomu sulaukti atsiliepimo apie Černiauskaitės knygą, nes skaičiau "Marmurą" ir gerokai nusivyliau, todėl įdomu, ar tik ši knyga man nepatiko, ar tai apskritai ne mano autorė.


O man ši Čekuolio knyga liko nuograuža kaip tik dėl prasto stiliaus ir kažkuo nepriimtino kalbėjmo būdo.

Tutele, netinkamą žodį pavartojau. Na, neužkabino jūsų tos knygos, ir tiek to. Kitoms daugiau laiko liks.
Turbūt didelę dalį vaikiškų knygų galima visaip aiškinti ir interpretuoti. O aš jas skaitau, kai noriu pasitaisyti nuotaiką ar prasiblaškyti. Būna, kad ir sugraudina, pvz. "Poliana" , autoriaus dabar nepamenu. Jau kokia didaktinė knyga , bet iki šiol atsimenu įspūdį.

Del ''The Miedieval Murderers''. Ten ne keli rasytojai raso viena knyga. Ten, kiek supratau, grupe rasytoju raso ta pacia tematika:istoriniai detektyviniai romanai apie viduramzius. Pradejau skaityt Бернард Найт ''Ищущий убежища'' (Bernard Knight ''The Sanctuary Seeker'') is serijos apie Коронер Джон. Kol kas internete rusiskai yra tik 3 sios serijos knygos. Veiksmas vyksta 12-ame amziuje. Zodziu, su Sansomo Sardleiku susijusi tik ideja:per detektyva atskleisti Anglijos to laikotarpio gyvenima, istorija (kaip as supratau tos rasytoju grupes ideja). Gal jei susidomesi ir pagooglinsi angliskai, rasi kazka daugiau.

Tai butent is Google rastos info as ir supratau, kad jie kartu kuria knygas - stai cia apie tai rasoma. Man ta ideja pasirode nelabai, tai toliau ir nesigilinau. Matyt, paskubejau su isvadom... Reikes pasidometi, ka jie kiekvienas atskirai yra parase.