QUOTE(Salsa @ 2010 08 16, 09:13)
Ooo, džiaugiasi mano širdis - nepatikėsit, bet bene pirmą kartą sutinku (tegul ir virtualiai, nors su kai kuo teko ir kavos/arbatos meetuose pagerti) skaityti mėgstančių žmonių, kurie nelinkę stabmeldžiauti "Mažajam princui". Nes visose padoriose kompanijose totalia autsaidere jaučiuosi jei tik prabylama apie šią knygą. Man pačiai ji - melancholiška nykuma ir daugiau nieko.
Oho, pasirodo tarp knygu skaitytoju dar ir stabmeldziu esama...

Saves prie tokiu nepriskiriu

, bet "Mazaji princa" myliu, dar nuo vaikystes. Vakar velai vakare neistverusi net issitraukiau is lentynos ir pries miega vel perverciau. Na ir ka - mane tos knygos magija vis dar tebeveikia, neisbleso per tuos metus

Grazi, silta, poetiska knyga vaikams - ir tiems suaugeliams, kurie dar nepamirso, kad kazkada buvo vaikai (cia ne mano zodziai, o autoriaus). Tau ji nepatiko? No problem, ne visu skoniai vienodi. Bet kodel kitaip manancius stabmeldziais vadini? Kad diskusija pikantiskesne butu?
Isvis nesuprantu as kartais tu gincu apie vaikiskas knygas - kad ir apie Hario Poterio serija. As jos irgi neskaitysiu, nes perskaicius pirmaja knyga, supratau, kad tai is tiesu yra knyga vaikams (kad ir ka besakytu sia serija besizavintys suaugusieji) ir kad man tas traukinys jau seniai nuvaziavo. Ir daug tokiu naujai isleistu knygu yra - gal ir geros, bet skirtos kitai auditorijai, kuriai as ne(be)priklausau. Bet juk tai ne knygos, tai mano problema
Va "Alisa" tai noreciau kada nors iveikti (jau du kartus bandziau pradeti, bet netoli nenuejau) - girdejau is zmoniu, kuriu nuomone gerbiu, kad tai nera tik knyga vaikams, ir kad gilesniu prasmiu joje paieskoti verta. Gal kada ir prisiruosiu...