Sveikos,
dideliausi sveikinimai Groovy gimtadienio proga.
T.p dideliausi sveikinimai mūsų Tutelei, Doriforei, bei Marakeš haiku konkurso laimėtojoms.Va visoms po balionėlį
QUOTE(langana @ 2010 08 09, 14:26)
As vakar pabaigiau klausyt
Emilio Azaro (Romain Gary) ''Gyvenimas dar pries akis''. Tai buvo mano pirma pazintis su tuo autoruim. Uzkbino, pravirkde, prajuokino, suzavejo Momo ir Madam Rozos ''nuostabi meiles istorija''.
Tikrai nuostabi knyga. Dabar paskaityk Aušros pažadą, manau irgi nenusivilsi.
QUOTE(Rasma @ 2010 08 10, 01:21)
ą) Reikalaukit iš manęs bent 29 atsiliepimų
b)norėsiu būtinai paskaityt ir kitą šio autoriaus (iki šios akimirkos galvojau, kad knyga parašė moteris
) knygą "Vitražistė"
c) Jose Luis Sampedro "Etrusko šypsena" [/b]- ilgai aš praeidavau pro šią knygą vis pavartydama 'prie progos'. Ir matyt atėjo tas laikas, kai aš ją ėmiau ir perskaičiau. Tinkamas laikas, tinkama valanda. Ryte prarijau, gailėjau kiekvieno perskaityto puslapio..Labai nuoširdus ir šiltas pasakojimas apie senolį, toks pasakojimas, kokio turbūt jau senai troškau pavargusi nuo viso pasaulio
Šioje knygoje daug meilės, daug jausmų, seniokiškos išminties ..tiesiog dar sykį kitaip pažvelgiau į savo vaikus, visas tas sausas vaikų auklėjimo teorijas..ir nors nesu sentimentali
, bet pabaiga beveik išspaudė ašarą..nurijau skaudų oro gurkšnį užversdama paskutinį knygos puslapį.
a) oi laukiam , laukiam mes atsiliepimų laukiam.
Vitražistę galėsiu paskolinti
c) jau įsitraukiau į norimų perskaityti sąrašą.
QUOTE(SOFIJA5 @ 2010 08 10, 17:49)
Oi, merginos, kad žinotumėt, kaip aš kankinuosi Frajaus 5 dalis jau yra knygynuose, o aš neperku. Nes jeigu nusipirksiu, skaitysiu, kol perskaitysiu, neišsimiegosiu, o darbe šią savaitę už tris žmones dirbu - negaliu būti neveiksni. Kenčiu be galo ir be proto laukiu savaitgalio...
Neverk , užjaučiu.Še
, kad neverktum.
Aš tai kankinuosi, kad geru knygų krūva guli, o aš velkuosi vėžlio žingsniu, nes skaitymui lieka tik naktys.Mažė visur lenda, ropoja, viską traukia ir visko reikia, tik nusisuk, žiūrėk jau ir tapetus patvarkė, ir plintusus kažkaip sugebėjo atlupoti.Vienu žodžiu vargo vakarienė
Tavo Cirko direktoriaus duktra su Raganium dar vis laukia eilės
QUOTE(daite @ 2010 08 10, 17:56)
Man kažkodėl "nerašadieniai"... Tik noriu
Pajautai padėkoti už
Neimanto knygos "Žanas Fransua Šampoljonas" užrodymą. Patiko gražus aprašymas apie žmogų, turintį talentą ir paaukojusį visą savo gyvenimą svajonės įgyvendinimui. Įkvepianti knyga ieškoti savo gyvenimo aistros.
Smagu, kad patiko.Tuoj rekomenduosiu dar vieną jo knygą.
Va mano ataskaita:
Per tą laiką kol čia nesilankiau perskaičiau dar vieną istorijos mokslų daktaro, kultūros istoriko, orientalisto
Romualdo Neimanto Hejerdalas. Anksčiau buvau rašiusi apie R.Neimanto labai patikusią knygą Žanas Fransua Šampoljonas, tai ši vėlgi to paties autoriaus labai patikusi, įtraukianti, įdomi pažintinė knyga apie norvegų keliautoją, antropologą Tūrą Hejerdalą, kuris visame pasaulyje žinomas kaip savo nepaprastomis rizikingomis nuotykių kupinomis kelionėmis balzos medžio plaustuKon tiki, iš papiruso ir nendrių nupintais laivaisRa,Tigris, sensacingais atradimais Polinezijoje, Pietų Amerikoje, Maldyvuose, Arabijoje, Kanaruose ir kitur.
Knygoje autorius labai įdomiai aprašo Hejerdalo tyrinėjimus , keliamas hipotezes tokias , kaip polineziečių protėviai kilę ne iš Pietryčių Azijos, o iš Pietų Amerikos, tyrinėjimus : kas Maldyvuose, koralų saloje, pastatė Saulės šventyklą, kuriai penki tūkstančiai metų, iš kur atsirado ir pradingo paukštžmogių civilizacija, t.p. keliones laivu Tigris pas arabus, gyvenančius ant vandens, pas senovės šumerus Mesopotamijoje, prie Indo upės, kur gimė dievas Šyva, kur amžinos jaunystės eliksyro ieškojo senovės Egipto faraonė Hatšepsutė. Knygoje gausu jo radinių nuotraukų iš jo kelionių. Labai smagu kai skaitai ir šalia dar ir vaizdinė medžiaga.
Tikrai puiki knyga apie jo kartais net kvapą gniaužiančias keliones- ekspedicijas kurių metu buvo patirta ir audrų ir gaisro..Reikia būti labai drąsiam, kad mesti iššūkį , kad dar šumerų, ikiinkiniais laikais balzos medžio plaustais , papiruso valtimis , nendrių laivais žmonės plaukiojo Atlanto, Ramiuoju vandenynais.Tikrai prieš ryžtantis tokioms kelionėms dažnas turbūt pirštu į smilkinį pasukiotų.Na tokiam žmogui kaip Hejerdalas pirštu į smilkinį niekas nesukiojo, bet daugelis jam sakė nesąmonė, neįmanoma, bet jis įrodė savo tiesą. Žinoma daug dirbo prie tokios technikos statybos . Taip pat patiko kai jis Kanarų salose, tyrinėja mįslingą šių salų aborigenų guančų praeitį, ieško atsakymo, kas pastatė laiptuotas piramides Kanarų archepilage.(Guimare, Tenerifėje).Peru tyrinėjimus, kasinėjimus prie Titikakos ežero, kur surado svarbių įrodymų patvirtinančių ikiinkinių tautų ryšius su Polinezija, kasinėjimus Velykų saloje, Markizo salose. Žodžiu šioje knygoje apstu kultūrinių mįslių, hipotezių, atradimų, radinių, kelionių įspūdžių. Taigi Hejerdalas savo tyrinėjimais įrodė, kad nuo senų senovės , vandenynai ne skiria , o jungia žmones.
Rekomenduoju toms kurios domisi pasaulio tautų gyvenimu, kelionėmis, neįspėtomis kultūros mįslėmis.
Tiesa jei gyvenčiau Osle būtinai nulėkčiau į jo memorialinį Kon Tiki muziejų.Beje po tokios knygos apsilankyti tokiame muziejuje būtų tikrai įdomiau.Va perskaičiau šią knygą ir iškart pagalvojau apie Luiziana.
Lluiziana, jei kada būsi Osle žinok, kad yra tokia lankytina vieta.O gal jau ir buvai?
Barbara Delinsky "Šeimos medis .Perskaičius sukėlė daug minčių pamastymui. Literatūra nelabai kvepia, bet man patiko,nes šiaip įtraukiantis, lengvai susiskaitantis skaitinys apie tai kaip jaunai baltaodžių šeimai gimsta juodaodė mergytė, kuri apverčia šeimos bei senelių gyvenimus.Šeima leidžiasi ieškoti savo šeimos šaknų, patiria išgyvenimus, nusyvilimus, atradimus.Labai patiko skaityti apie genetiką.
Philippe Claudelio Pilkosios sielos . Tai labai liūdna, vietomis žiauri sukrečianti knyga.
Romanas Pilkosios sielos vyriškio, Pirmojo pasaulinio karo metais dirbusio policininku, atsiminimai, dienoraštis, prisipažinimas, išpažintis mylimai žmonai, kur labai jau lėtai, bet įtraukiančiai pasakojama mokytojos, teisėjo, mero, prokuroro, nerimą keliančios istorijos, kurios kiekviena dvelkia sava paslaptinga atmosfera, sava paslaptim. Pabaiga mane tikrai pribloškė, sukrėtė.
Apie kitas perskaitytas parašysiu vėliau, o dabar registruojuos su M.Pavičiaus "Chazarų žodynu
( moteriškaja versija)ir liūdžiu,kad tuoj ją baigsiu
Kai uzmaciau konkursa, tiek susizavejau knygu nugareliu derinimo ideja, jog apturejau neapsakoma malonuma. 
Tada as jiems parasysiu, kad paimsi ir pasirinksi kokio rinkinelio noretum. 
Gal todel, kad pradejau nuo "Pavydo" ir ... is karto "atsalau". 
)
