Kodėl tik mamos kaltos?

Gal ir į tėčius panašūs. Maniškiai kai maži buvo, tai abu kaip diena nuo nakties skyrėsi. Dukra gerutė, nuolat įsišiepusi, be jokio pykčio, mylinti visą pasaulį. Sūnus piktas, mušeika, sakydavo, kad myli tik mamą ir tėtį, daugiau nieko. O auklėjami buvo vienodai, ta pati mama ir tas pats tėtis.
[/quote]

tikrai ne tik mamos kaltos. Mano manymu, aš abiems rodau vienodai meilę, na suprantama kad mažoji reikalauja daugiau dėmesio, bet tą laiką stengiuosi kompensuoti vyresnėliui, kai mažoji užmiega..
be to, manau kad vaikų elgesį nemažai lemia ir aplinka, bei žmonės su kuriais jis bendrauja.. Yra keli vaikai, su kuriais jis pabuvęs bent porą valandų, pasidaro kaip "velniukas", neklauso, atsikalbinėja, bet juk atsakome kiekviena už savo vaiką, taigi negaliu sudarausminti svetimo. Bet nemanau kad esu kokia "baisuoklė" mama, nors maniškis už savo dideles išdaigas ir atsikalbinėjimus jau žino ką reiškia paklūpėti kampe ir net kelis kartus gyvenime paragavo "diržo skonį"..
bet visi taip užaugom, ir dėl to kartais net bijodavom dėl savo tėvų reakcijos į kai kuriuos poelgius, o dabar nori padaryti taip, kad tėvai turi teisę tik pagimdyti ir išlaikyti, o vaikai daro ką nori..


startas 2010-04-09, ūgis 170 cm