Atsigulus vakar galvojau, kodėl man atrodo normalu, jog dukra nori miegoti su manimi. Ir prisiminiau faktą, kuris kai kurias forumietes turėtų pakraupinti: kai persikėlėm į naują butą, aš su tėvu keletą metų miegojau ant tos pačios sofos. Nuo dešimties metų. Nebepamenu, kiek man buvo metų, kai man tėvai nupirko išlankstomą fotelį. Mano pedagogei mamai tai neatrodė nei nehigieniška, nei nepadoru...Kai šeštadieniais grįždavo mano vyresnysis brolis (jis Kaune mokėsi nuo 7-os klasės), miegodavo kartu su mama.
Sakysit- tragizmas vos ne paauglei miegoti su tėvu. O išties tarp mūsų buvo tokie šilti, artimi tarpusavio santykiai, kad mums net kalbėtis nereikėjo- vienas kitą be žodžių suprasdavom...Ir nors tėvo jau 9 m. nėra gyvųjų tarpe, retą kurią naktį jis į mano sapnus neateina...
Ar tai, kad nelankiau darželio ir netgi miegojau su tėvu, sutrukdė man užaugti savarankiškai, atsakingai ir t.t.? Tikrai ne...
Laikausi nuomonės, kad kuo mama sukuria artimesnius santykius su savo vaiku, tuo jis būna paklusnesnis ir bausmės tampa nereikalingos...
Dauguma iš diskutuojančių turit dar mažus vaikus. Pažiūrėsim, kokių bausmių jums prireiks tada, kai vaikai taps paaugliai...
Papildyta:QUOTE(villu @ 2009 04 24, 10:01)
Taip paprastai jis nesupras kada laikas, jei jam to nepaaiskinsi.. Pvz is mano patirties: paemiau zinduka is saviskio kai jam buvo 10 men. Buvo labai sunku. Kokius 4-5 vakarus labai verke, sunku uzmigti buvo. Jauciausi klaikiai, bet dariau tai jo naudai.
O kam tas žindukas išvis reikalingas? Kai vaikas neramus, duodi jam krūtį. Kad ir 20 kartų per dieną. Ir nereikia vaikui nei žindukų, nei buteliukų.