Užsukame į malonų parkelį, praeiname nepriekaištingai sutvarkytomis gatvelėmis. Cukiernioj pora bendrakeleivių nuperka firminio fantastiško skonio varškės pyrago, kurį tuoj pat ir sulapnojame.
Važiuojame toliau puikais lenkiškais keliais. Tikrai puikiais, kad net stebina, nes važiuojame tikrais užkampių keliukais. Prisivejame pienovežį- iš tolo šviečia blizganti aliuminio spalva su ryškiu melsvu užrašu Mleko. Iš kur šitiek pieno- turbūt kokioje nors Maximoje tiek prisipylė.
Privažiuojame nediduką Ryn miesčiuką. Pačiame centre prie ežero stūkso puikiai sutvarkyta 14 a. pilis. Čia įsikūręs prabangus viešbutis, sutvarkytas viduramžių stiliuje. Gaila, bet neturime laiko laukti gido, kuris gali pravęsti ekskursiją po viešbutį.



Sekantis sustojimas Gyžicko, kurio apylinkėse skaičiuojama apie 100 ežerų. Labai populiarus tarp poilsiautojų. Gyžicko nuostabus kurortas, skirtas poilsiauti visai šeimai. Įvairiausios atrakcijos vaikams tiek pačiame kurorte, tiek pliaže, tiek vandens sporto mėgėjams. Į ežerą nueinantį krantinė su prišvartuotomis jachtomis ir kateriais.Galima išsinuomoti katerį ( be licenzijos) ir plaukioti patiems ežere. Prie TIC pasistatome automobilį, apsirūpiname miesto žemėlapiu ir traukiame link sukamojo tilto. Tiltas nustatytomis valandomis sugrąžinamas į vietą tik trumpam laikui, kadangi kanalu vis praplaukia laivai.

Šalia stūkso viduramžių pilis. Švelnus vėjelis glosto veidus stovint ant molo ir besigrožint ežeru. Ir vėl, nors trumpam, galva lieka be minčių, tik malonūs pojūčiai ir nuostabūs vaizdai.

Jau gerokai po pietų pasiekiame Goldap miestelį, atgyjantį žiemos sezono metu. Šalia įkurtos slidinėjimo trasos. Degalinėje užklausus, kur galima pavalgyti- darbuotoja mosteli ranka miestelio centro pusėn. Internete radome, kad čia yra visų giriama kavinė Bar Jędrus ypač giriami jos cepelinai.

Pačiame centre dar kartą pasiteiraujame vietinių vyrukų, kur čia galima skaniai pavalgyti. Jie mosteli ranka link miestelio įvažiavimo esančios kavinukės- Turistyczna, tačiau perklausus ką dar gali pasiūlyti sako, kad tikrai labai skaniai pavalgysim pas Kvasniaką. Kavinė įsikūrusi poros daugiaaukščių kieme iš gatvės net nematyti.. Savininkas tikras sporto fanas, visa kavinė išpuošta sporto atributika.. Virtuvė ne veltui buvo išgirta yra ir cepelinai, ir žuvies, ir balandėlių. Geras naminis nebrangus maistas.
Vėl vingiuojame pasienio keliukais iki Stančikų tiltų . Daug apie juos buvome girdėję ir skaitę, bet realiai įspūdis žymiai stipresnis. Tikrai vertas dėmesio objektas. Nors parkingas mokamas, tačiau šalia lauke, galima automobilį pasistatyti nemokamai.



Tiltai įspūdingi tiek apačioje, tiek viršuje. Mes irgi renkamės neatrestauruotą tiltą, nes sutvarkytasis, kažkodėl visai nejaukus, tarsi dabartinė Basanavičiaus gatvė Palangoje.

Vakarėjant įvažiuojame į Lietuvą. Tik prie Akademijos pamatome lauke besiganančią karvių bandą ir ta turbūt eksperimentinė. Tuo tarpu Lenkijoje gausybė karvių bandų ramiai ganosi lauke. Jau senokai to netenka matyti pas mus.
O dar linksmiau pasidaro, kai įvažiuojame į Vilnių ir kratomės duobėtais mozaikiniais sostinės keliais iki pat namų