Šią vasarą daug dėmėsio skyriau saulei, jokie spinduliai taip gerai neveikė manęs. Dieną pasidegindavau ir kas antrą ( kartais užmiršdavau) vakarą pasitepdavau veidą protopic'u.
Praeitą vasarą turėjau daug mažų dėmelių ant abiejų rankų(kaip ir sakiau, jog pas mane plinta simetriškai, jeigu yra vienoje pusėje, tai pasideginus išryškėti gali ir kitoje, visgi, gamtos stebuklai mes esame). Tai tiesiog vaikščiojau su maike, dažnai saulėje būdavau ir jos kažkaip nepastebimai dingo, niekuo netepiau. Tad nepraraskit vilties, jog tik veidas yra išgydomas.
Grįžtant prie pačio veido, žiemą jokių dėmių nesimato, matosi tik paraudonavusios tos vietos, o jeigu raudonuoja, vadinas organizme vyksta kova, kovojama su šiuo drakonu.
Gyvenu gan sveikai, retkarčiais parūkau, kai prastai jaučiuosi, nes nervų nieks taip gerai nenumalšina kaip cigarete, ypač kai yra šios ligos priežastis yra stresas. Žinoma, man padidėja rizika susirgti odos vėžiu, čia aišku rimtesnė kalba. Laikausi dietos, stengiuosi mažiau valgyti batono, kebabų ir visokių maximos greito maisto delikatesų.
Su šia liga sugyvenau, aišku, kompleksuoju jeigu naujas žmogus pradeda apžiūrinėti dėmes ant veido. Turėkite savo žmogišką vertę, mėgaukites gyvenimu, o ne dalyvaukite karo lauke, kuriame kiekviena diena yra tarsi išgyvenimo rėžimas. Negyvenkite dėl kitų, parodykit ragus tiems, kurie jus žemina. Už prisikalbėjimą sulaužiau draugui nosį, nes tie draugiški juokeliai atsibodo, jaučiaus daug geriau, gal net viena kita dėmelė pradingo
Mama man kažkada pasakė, žmonės be rankų ir kojų laimingai gyvena, o čia kažkokios spalvos žlugdo žmogų. Negalvokite apie problemas, jų visada pilnas lagaminas keliauja iš paskos. Sėkmės
, nors vaziavom del uzkrentancios kalbos.
