tai jau supratau,bet issikalbeti issikalbejau ir tai pliusas
visai amnezija apipuole mane,rasau beleka kai tema tokia nuostabi mamadieniai,tikiuos dukriukai gerai pamena tas dienas,tai budavo ju lepinimo diena...tiksliau rytasbudavo kad tyliai ieinu i kambari ryte su dviem lekstem blyneliu...ir dviem puodeliais kvapnios arbateles(veliau su metais i kapucina pakeitem).mano lelytem tai budavo puiki staigmena kiekviena karta,atrodo kad niekad taip nebuvo keliamos...eidavom ta diena bet kur ...skirdavom ta diena tik mums..juk mes trys mes jega ta diena dalindavomes ivairiom paslaptim,tardavomes ka darysime vienu ar kitu atveju tai budavo musu diena,zodziais neapsakoma...nepakartojama...cia viena ryta kazkaip negalvodama,pakepiau blynuku...pataisiau kapucino ir nuejau pas mazute i kambari
ji prapletus akis sako...MAMA NEPATIKESI AS DABAR SAPNAVAU MUSU DIENA...IR DAR DABAR NEGALIU PATIKETI KAD TAI TIKROVE,KAD YRA BLYNELIAI...YRA KAPUCINAS.IR MES ESAM(deja tik sese ne su mumis)
reiktu pamirsti senas nuoskaudas ir dziaugtis ka turite dabar, praeities juk nepakeisi, tai ir neleiskite jai jusu kankinti 
Gerai,jog jau dabar jums viskas gerai 
o siaube!!! 
deletele!!! 
kaip liudna sakes......
deletele!!! kaip liudna sakes......
jetau kiek as galvoju apie diena su mama 
man jau daug metu,dukrytes uzaugusios...savo gyvenimai...taciau kiek imanoma bandau nekartoti to,ka su manim padare mano mama...visada randu laiko joms visada bandau isklausyti,patarti,ar bent siaip nuosirdziai pasikalbeti 
apie ju dziaugsmus bedeles...apie mano svajones,apie tai kas dziugina,apie tai kas skaudina...man buvo pranasaujama atmatos likimas,pati turejau buti prasigerus,vaikai ismetyti...taciau yra stebuklu,myliu savo zioplytes labiau nei galeciau isivaizduoti,del ju galiu padaryti viska,kol jegos leidzia,kol galva dar bent kazkiek veikia mamos mylekimime savo vaikus,nes jie musu stebuklas
man jau daug metu,dukrytes uzaugusios...savo gyvenimai...taciau kiek imanoma bandau nekartoti to,ka su manim padare mano mama...visada randu laiko joms visada bandau isklausyti,patarti,ar bent siaip nuosirdziai pasikalbeti apie ju dziaugsmus bedeles...apie mano svajones,apie tai kas dziugina,apie tai kas skaudina...man buvo pranasaujama atmatos likimas,pati turejau buti prasigerus,vaikai ismetyti...taciau yra stebuklu,myliu savo zioplytes labiau nei galeciau isivaizduoti,del ju galiu padaryti viska,kol jegos leidzia,kol galva dar bent kazkiek veikia mamos mylekimime savo vaikus,nes jie musu stebuklas
QUOTE(_delete_ @ 2010 08 07, 10:58)
jetau kiek as galvoju apie diena su mama man jau daug metu,dukrytes uzaugusios...savo gyvenimai...taciau kiek imanoma bandau nekartoti to,ka su manim padare mano mama...visada randu laiko joms visada bandau isklausyti,patarti,ar bent siaip nuosirdziai pasikalbeti apie ju dziaugsmus bedeles...apie mano svajones,apie tai kas dziugina,apie tai kas skaudina...man buvo pranasaujama atmatos likimas,pati turejau buti prasigerus,vaikai ismetyti...taciau yra stebuklu,myliu savo zioplytes labiau nei galeciau isivaizduoti,del ju galiu padaryti viska,kol jegos leidzia,kol galva dar bent kazkiek veikia mamos mylekimime savo vaikus,nes jie musu stebuklas
man jau daug metu,dukrytes uzaugusios...savo gyvenimai...taciau kiek imanoma bandau nekartoti to,ka su manim padare mano mama...visada randu laiko joms visada bandau isklausyti,patarti,ar bent siaip nuosirdziai pasikalbeti apie ju dziaugsmus bedeles...apie mano svajones,apie tai kas dziugina,apie tai kas skaudina...man buvo pranasaujama atmatos likimas,pati turejau buti prasigerus,vaikai ismetyti...taciau yra stebuklu,myliu savo zioplytes labiau nei galeciau isivaizduoti,del ju galiu padaryti viska,kol jegos leidzia,kol galva dar bent kazkiek veikia mamos mylekimime savo vaikus,nes jie musu stebuklas 
turbut nera geresnio jausmo nei buti mama
QUOTE(_delete_ @ 2010 08 07, 10:58)
jetau kiek as galvoju apie diena su mama man jau daug metu,dukrytes uzaugusios...savo gyvenimai...taciau kiek imanoma bandau nekartoti to,ka su manim padare mano mama...visada randu laiko joms visada bandau isklausyti,patarti,ar bent siaip nuosirdziai pasikalbeti apie ju dziaugsmus bedeles...apie mano svajones,apie tai kas dziugina,apie tai kas skaudina...man buvo pranasaujama atmatos likimas,pati turejau buti prasigerus,vaikai ismetyti...taciau yra stebuklu,myliu savo zioplytes labiau nei galeciau isivaizduoti,del ju galiu padaryti viska,kol jegos leidzia,kol galva dar bent kazkiek veikia mamos mylekimime savo vaikus,nes jie musu stebuklas
man jau daug metu,dukrytes uzaugusios...savo gyvenimai...taciau kiek imanoma bandau nekartoti to,ka su manim padare mano mama...visada randu laiko joms visada bandau isklausyti,patarti,ar bent siaip nuosirdziai pasikalbeti apie ju dziaugsmus bedeles...apie mano svajones,apie tai kas dziugina,apie tai kas skaudina...man buvo pranasaujama atmatos likimas,pati turejau buti prasigerus,vaikai ismetyti...taciau yra stebuklu,myliu savo zioplytes labiau nei galeciau isivaizduoti,del ju galiu padaryti viska,kol jegos leidzia,kol galva dar bent kazkiek veikia mamos mylekimime savo vaikus,nes jie musu stebuklas Užjaučiu. Yra labai gera knyga, vadinasi Stipriau už neapikanta. Panaši istorija. Tai čios knygos herojus dekoja už visa patirta išgyvenima.
QUOTE(puškis @ 2010 09 16, 15:00)
Yra labai gera knyga, vadinasi Stipriau už neapykanta.
Baisu net pagalvot, ką tenka iškentėt vaikams su tokiais tėvais
Na ir vaikystę apturėjot...
labai stipri esat ir džiaugiuosi, kad gyvenimas atnešė du stebuklus į jūsų gyvenimą bei, kad viskas pasikeitė į gerą 
graudu
