Buvom giminės susitikime aną savaitgalį, dešimtąsyk jis vyko, tai pirmi metai mamos nesivežėm... Ten padovanojo dovanų puodelius su mamos šeimos nuotrauka sena sena, deja net neparodžiau... Nieko nebeatsimena ji. Giminaičiai linkėjimus perdavinėjo, jie dar nesuvokia kokia pas mus padėtis... mama nieko nebepažįsta, o šiandien rodos ir nieko nebesupranta ką sakom jai - pakeliu, nuvedu iki tualeto, pasodinu, parvedu... jei nespeju - prisidaro. Išeina iš kambario ir nebežino kaip grįžt... Valgyt nebenori... Tik tiek, kad pas mus pirmame aukšte vėsu, bet matyt slėgis vistiek veikia, nes jau taip ji graudžiai atrodo ir taip blogai jaučias. Va kątik paguldžiau nakčiai ir susigraudinau... mano mamai šiemet sueitų 89...
QUOTE(Paix @ 2010 07 14, 21:44)
Ten padovanojo dovanų puodelius su mamos šeimos nuotrauka sena sena, deja net neparodžiau... Nieko nebeatsimena ji. Giminaičiai linkėjimus perdavinėjo
O tu juos parodyk.
Ir linkėjimus perduok. Ir leisk Dievui veikti. 
Atsimena ji, ir dar kaip atsimena. Tik gal būt tada, kai būna viena gal, kai mintys prateka, kai pati nesitiki. Neužmiršo nieko ji. Tik gal ne taip ryškiai tai išreiškia.
tai klausiau jos apie seseris jos, apie gimines. Sako buvo kažkur, bet nieks nežino kur aš... nei aš jų bežinau, pernai susitikime visiems ranką davė ir prisistatinėjo, savo giminėms... Ji vis kartoja kad vaikų neturi, mano nei vardo nežino, ji galvoja kad aš slaugė kokia, sako "dežuruoji tu čia"... Aš jau albumus su nuotraukom padedu, bet jinai nežiūri net į juos, neįdomu. Vienas kas jai pažįstamas daiktas, tai tokia didelė jos mamos (mano močiutės) nuotrauka jos kambary...
QUOTE(Una Li @ 2010 07 14, 21:59)
Koks gražus amžius
Linkėjimai tavo Ąžuolui QUOTE(Simense @ 2010 07 14, 22:41)
Ar pajėgsi priimt ,,visą giminę''? 
Yra sesuo dabar. Kepam didžiulį tortą, ruošiamės, bet bijau, kad nereiktų visko atšaukt. Šiandien vėl mama labai silpna, spaudimą matuoju kas 10 min, krenta, bet pulsas geras. Ko gero nemiegosim šianąkt abi su sese. Vakare visi kartu meldėmės, beskaitant litaniją sesuo pradėjo verkt, nebegalėjo toliau skaityt, aš pabaigiau. Ir šiaip viskas vyko lyg atsisveikinant...Paprašė, kad prieitų kas nors geras ir paglostytų galvą, tai mano jauniausia priėjo paglostė... kažkaip kraupu
Gal viskas bus gerai...
QUOTE(Paix @ 2010 07 14, 22:44)
Tik tiek, kad pas mus pirmame aukšte vėsu, bet matyt slėgis vistiek veikia, nes jau taip ji graudžiai atrodo ir taip blogai jaučias.
Gal tai tik karščio pasekmė, gal atvėsus pagerės
.QUOTE(Awita @ 2010 07 14, 23:15)
Koks gražus amžius Linkėjimai tavo Ąžuolui
Šiandien vėl mama labai silpna, spaudimą matuoju kas 10 min, krenta, bet pulsas geras.
Linkėjimai tavo Ąžuolui Šiandien vėl mama labai silpna, spaudimą matuoju kas 10 min, krenta, bet pulsas geras.
Ačiū
.Spaudimas šiom dienom daug kam krenta, jei pulsas geras, gal praeis. Labai tikiu, kad šventės nereikės atšaukti, ligoniai moka palaukti, ne kartą tuo įsistikinau. Linkiu, kad tėvelis galėtų pasidžiaugti visais ir savo švente.
QUOTE(Una Li @ 2010 07 14, 23:41)
ligoniai moka palaukti, ne kartą tuo įsistikinau. Linkiu, kad tėvelis galėtų pasidžiaugti visais ir savo švente.
Ačiu tau
Aš vis su savo baimėm
QUOTE(Paix @ 2010 07 14, 22:13)
Vienas kas jai pažįstamas daiktas, tai tokia didelė jos mamos (mano močiutės) nuotrauka jos kambary...
Vadinasi, prisimena. Nors ne visada taip ir visada tiek, kiek mes manome.
Papildyta:
QUOTE(Awita @ 2010 07 14, 22:15)
Gal viskas bus gerai...
Viskas gerai.
Papildyta:
QUOTE(Awita @ 2010 07 14, 23:36)
Pasitikėk Dievo tau suklostytu vyksmu.
As zinokit sirdies krasteliu jums visoms pavydziu del tokio teveliu amziaus, ir noriu palinketi stiprybes ir tvirtybes Kai zmonems tiek metu, juk naturalu, kad jau jie pamazu pradeda ruostis iskeliavimui. Net ir visos ligos man atrodo daug naturaliau kaip skaudu bebutu.
Liepos 1d. mano mamai suejo 60 metu. Su sia svente sutapo pablogejimas. Teatvaziavo seserys, ir tai net buvo pasimete, ar reikia vaziuoti. Bet ta svente is principo buvo tetei, jam juk svarbu. Zmones pamirsta. Daugybe draugiu, bendradarbiu...Daugiau niekas neatejo. Is tiesu visi turi savo bedu, rupesciu, ir toks zmogus pasidaro jiems nereikalingas. Vis pagalvoju, kiek zmoniu bus laidotuvese kazkada, ir kaip visi sakys, oi sunku jums buvo, oi tatata. Bet pati dabar zinau, kaip svarbu palaikymas, kad ir beprasmiai vizitai, minimalus demesys. Zinau, kaip negalima elgtis, ir turiu daug pykcio ant visos musu nuostabios, dideles ir draugiskos gimines
Papildyta:
O as atvirksciai, moraliskai jauciuosi pasiruosi viskam, gal net per daug pasiruosusi. Jauciu, kad as laukiu mamos isejimo. Galvoju nuolat apie tai...Manau, kad kai tai ivyks, tada pradeisu kaltinti save uz visas sitas mintis bei pan.O dabar net asaros neislieju del nieko, nors viduje tiek bjaurasties susikaupe, ir jokios prasmes sitoje ligoje, kuri zmogu padaro panasu i net nerasysiu kaip i ka, as nematau
Jums matyt kitaip, nes mama samoningesne...
As bijau, kad tai ilgai tesis, bijau, nes nezinau kaip mums gyventi su tokiu ligoniu jei negeres, kaip istverti. Mano dabar visai nejubiliejines nuotaikos
Kai zmonems tiek metu, juk naturalu, kad jau jie pamazu pradeda ruostis iskeliavimui. Net ir visos ligos man atrodo daug naturaliau kaip skaudu bebutu. Liepos 1d. mano mamai suejo 60 metu. Su sia svente sutapo pablogejimas. Teatvaziavo seserys, ir tai net buvo pasimete, ar reikia vaziuoti. Bet ta svente is principo buvo tetei, jam juk svarbu. Zmones pamirsta. Daugybe draugiu, bendradarbiu...Daugiau niekas neatejo. Is tiesu visi turi savo bedu, rupesciu, ir toks zmogus pasidaro jiems nereikalingas. Vis pagalvoju, kiek zmoniu bus laidotuvese kazkada, ir kaip visi sakys, oi sunku jums buvo, oi tatata. Bet pati dabar zinau, kaip svarbu palaikymas, kad ir beprasmiai vizitai, minimalus demesys. Zinau, kaip negalima elgtis, ir turiu daug pykcio ant visos musu nuostabios, dideles ir draugiskos gimines
Papildyta:
QUOTE(Awita @ 2010 07 14, 23:15)
Koks gražus amžius Linkėjimai tavo Ąžuolui
Yra sesuo dabar. Kepam didžiulį tortą, ruošiamės, bet bijau, kad nereiktų visko atšaukt. Šiandien vėl mama labai silpna, spaudimą matuoju kas 10 min, krenta, bet pulsas geras. Ko gero nemiegosim šianąkt abi su sese. Vakare visi kartu meldėmės, beskaitant litaniją sesuo pradėjo verkt, nebegalėjo toliau skaityt, aš pabaigiau. Ir šiaip viskas vyko lyg atsisveikinant...Paprašė, kad prieitų kas nors geras ir paglostytų galvą, tai mano jauniausia priėjo paglostė... kažkaip kraupu Gal viskas bus gerai...
Linkėjimai tavo Ąžuolui Yra sesuo dabar. Kepam didžiulį tortą, ruošiamės, bet bijau, kad nereiktų visko atšaukt. Šiandien vėl mama labai silpna, spaudimą matuoju kas 10 min, krenta, bet pulsas geras. Ko gero nemiegosim šianąkt abi su sese. Vakare visi kartu meldėmės, beskaitant litaniją sesuo pradėjo verkt, nebegalėjo toliau skaityt, aš pabaigiau. Ir šiaip viskas vyko lyg atsisveikinant...Paprašė, kad prieitų kas nors geras ir paglostytų galvą, tai mano jauniausia priėjo paglostė... kažkaip kraupu
Gal viskas bus gerai...O as atvirksciai, moraliskai jauciuosi pasiruosi viskam, gal net per daug pasiruosusi. Jauciu, kad as laukiu mamos isejimo. Galvoju nuolat apie tai...Manau, kad kai tai ivyks, tada pradeisu kaltinti save uz visas sitas mintis bei pan.O dabar net asaros neislieju del nieko, nors viduje tiek bjaurasties susikaupe, ir jokios prasmes sitoje ligoje, kuri zmogu padaro panasu i net nerasysiu kaip i ka, as nematau
Jums matyt kitaip, nes mama samoningesne...As bijau, kad tai ilgai tesis, bijau, nes nezinau kaip mums gyventi su tokiu ligoniu jei negeres, kaip istverti. Mano dabar visai nejubiliejines nuotaikos
QUOTE(Simense @ 2010 07 15, 03:24)
Ačiu, nieko blogo nenutiko, bet prisinervinom visi. Rytoj darysim kraujo tyrimą, gal ką ten įžvelgsim, gal kuo dar padėt galima
QUOTE(ajb @ 2010 07 15, 13:02)
Manau, kad kai tai ivyks, tada pradeisu kaltinti save uz visas sitas mintis bei pan
Laikykis
Gal turi į ką atsiremt, bent vieną žmogų, kuris gali padėt?Būna ir man tokių minčių, kad per sunku jau, bet kai suvoki, kad jau suvisam išeis, tai toks siaubas apima, verčiau jau nemirtų
QUOTE(ajb @ 2010 07 15, 13:02)
Kai zmonems tiek metu, juk naturalu, kad jau jie pamazu pradeda ruostis iskeliavimui.
Bet pati dabar zinau, kaip svarbu palaikymas, kad ir beprasmiai vizitai, minimalus demesys.
Jauciu, kad as laukiu mamos isejimo. Galvoju nuolat apie tai...Manau, kad kai tai ivyks, tada pradeisu kaltinti save uz visas sitas mintis bei pan.
As bijau, kad tai ilgai tesis, bijau, nes nezinau kaip mums gyventi su tokiu ligoniu jei negeres, kaip istverti.
Bet pati dabar zinau, kaip svarbu palaikymas, kad ir beprasmiai vizitai, minimalus demesys.
Jauciu, kad as laukiu mamos isejimo. Galvoju nuolat apie tai...Manau, kad kai tai ivyks, tada pradeisu kaltinti save uz visas sitas mintis bei pan.
As bijau, kad tai ilgai tesis, bijau, nes nezinau kaip mums gyventi su tokiu ligoniu jei negeres, kaip istverti.
Taip, sulaukus tokio amžiaus tikrai natūralu ir sirgti ir mirti, bet visai kas kita, kai serga dar jaunas žmogus
.Kažkada jaunystėj pykdavau, kai mama primygtinai liepdavo lankyti tetas (beveik man nepažįstamas, bet dabar suprantu, kad mane jos puikiai pažinodavo), kai visos tetulės eidavo lankyti ligonių... Man tada atrodė vos ne veidmainystė - ne kažkiek bendrauja, o kai serga, pasidaro baisiausios draugės
. Dabar matau, kaip tai reikalinga sergančiam, bejėgiui, nusenusiam žmogui, o ir artimiesiems džiaugsmas, kad ligonis (na, ne toks, kaip jūsiškis ) kuriam laikui pralinksmėja, turi naujų minčių, prisiminimų...Kai ligos tokia eiga, visai nenuostabu laukti išėjimo - tai atrodo išsivadavimas pačiam ligoniu, ne tik slaugantiems. Nemanau, kad išmintinga save kaltinti dėl tokių minčių, veikiau sentimentalu. O dėl baimės, tai visoms nuolat primenu, kad mes turim pakankamai jėgų šiandienai, bet išsigąstam, kai pradedam planuot metus. Kiek kartų pati sakiau "jei bus kaip dabar - ištversiu, bet ką darysiu, jei bus sunkiau"? Iš tiesų, mes nežinom, kas mūsų laukia ir nereikia to žinoti, svarbu ištverti šiandieną
. Kita vertus, nereikia baidytis minties, kad gali tekt pasinaudot visuomenės pagalba, jei sąlygos pasidarys nebepakeliamos - juk tam ir buvo šimtmečius kuriamos slaugos tarnybos, nelaikau to blogiu ir tokios galimybės neatmetu.
Dieve mano,kai skaitau tai ir asaros rieda.Kaip smagu ,kai gimines aplanko,bent jau per gimtadienius atvaziuoja.O mano mamos neaplanko per gimtadienius niekas,galvoju,ar josios broliai ir sese bent prisimena kada jos gimtadienis.Isivaizduoju kokia butu laiminga jei kada imtu ir bent jau su gelyte kuris atvaziuotu.Buna pora kart metuose kad uzlekia brolis jos su sese trumpam,bet ir tai tik pro sali vaziuodami.Labai irgi pykstu ant ju visu.Anksciau mama vis dar klausinejo ar nezada kuris apsilankyt,o dabar jau net nebeklausia.Kartais teta mano telefonu perduoda jai linkejimus,tai ji tik apsiverkia.Paskutiniu metu net nebenoriu tu linkejimu perdavinet.Kam ja nervint.Ir siaip kazkada turejusi daug draugu,ir pazystamu mama dabar tokia vienisa,kai pagalvoji niekam toks zmogus nebereikalingas.
Susigraudinau, waja, ajb... Kaip pažįstama, ak, kaip pažįstama... mano kelias šis jau nueitas - bet irgi taip vienišai... nekaltinu dėdžių, dėdienių, tetų, draugų ir t.t... nekaltinau ir tada, tik veikiausiai niekad nepamiršiu, kaip liūdna būdavo, kaip liūdna...
Ale aš buvau šalia savo ligonių, šalia saviškių esat jūs, ir kai pagalvoju apie tas slaugos ligonines, pilnas ligoniukų, kurių beveik nieks nebelanko, tai manau, kad gal gana ir tiek. Tegul vienas, bet išties artimas žmogus šalimais - argi mažai?..
Ale aš buvau šalia savo ligonių, šalia saviškių esat jūs, ir kai pagalvoju apie tas slaugos ligonines, pilnas ligoniukų, kurių beveik nieks nebelanko, tai manau, kad gal gana ir tiek. Tegul vienas, bet išties artimas žmogus šalimais - argi mažai?..
