Tėvų karšinimas (4)

Awita laikykis As manau kitaip. Kai pamaciau kokie gali buti pablogejimai, iki ko jei gali privesti, supratau, kad tam ir yra mirtis, nes kas be jos tada butu?
Zinoma linkiu, kad viskas butu gerai, kad dar turetumet laimingu ir graziu dieneliu, bet susiimk, ir nebijok



Tikra teisa. Tik vat tos visokios mintys Gerai, kad vaikai ir darbas daug joms vietos galvoj nepalieka...



Is tiesu gana. Nepamenu, kuri cia paraset, kad svarbiausia, kad ligoniukas isejo artimuju apsuptyje. Kazkaip susikoncentravau ties ta mintim kaip i tiksla. Nuostabiai grazus zodziai, ir be galo prasmingi.

Man nepatinka pyktis atsirandantis manyje. As su tetom bendrauju, su ju vaikais net ir labai daug. Kai mama pagulde i ligonine atvaziavo, padejo. Ir isvaziavo... Jos nuolat skambina tetei, man, teiraujasi. Bet kazko man negana, kazko truksta. Gal man keista, kad labai stiprus sesiu rysys su sia mamos liga nutruko? Nezinau kaip cia yra. Reikia perkratyti mintis galvoje. Mamai musu uztenka. Noreciau, kad tete gautu daugiau palaikymo is aplinkos
Ir sita tema kazkaip niekam net nesinori guostis, nes as protu suprantu, kad tai naturalu. Todel bent jums parasiau. Nu ir kazkaip geriau zinokit

O mes nebeduodam buromilo (kazkaip panasiai), ir mamai lyg geriau, lyg geriau. Jau tiek neberekia. Tikiuosi cia ne laikinas pagerejimas ir ne nuo oro. Labai tikiuosi. Tpiu tpiu tpiu...

Dar uzsirasiau i eile lovai, vezimeliui ir tualetui. Nezinau ar mums jie padetu ka, bet uzrasiau. Nors panasu, kad negausim laaabai ilgai. Sake siais metais dar nieko negavo, jokiu priemoniu. O sarasas ilgas. Nuostabi pagalba ligoniams. Atsitiko nelaime, tai palaukit metus, kitus, gal ka ir duosim...Iki siol nesuprantu, kaip gyvena zmones gaunantys minimalias pajamas jei istinka kokia bedele. Na kaip tada gyventi, jei vien tu patiesaliuku po uzpakaliu pakuote 50 Lt kainuoja, o pampersai
Papildyta:
Dar turiu klausimeli, juk absurdas neveiksnuma nustatineti vien todel, kad baigiasi banko korteles galiojimas. Kaip jus naudojates ligoniu pinigeliais?

Mums išrašė 2 kartus per dieną Buronil, duodam vieną. Na manau mamai jis tikrai tiko, nes į pavakarę buvo labai dideli nerimo priepoliai, dabar tikrai nesijaučia to. Šiandien spaudimas 90/60, tas karštis labai veikia ją...
kas dėl lankymo, tai per paskutinius dvejis metus niekas mamos taip ir nepalankė, nors yra jos trys jaunesnės sesės, kiti giminaičiai... Tos pačios seserys pasiklausiusios mano pasakojimų tik kartoja, kad nenori sulaukt mano mamos metų... Daugiau nieko...
Tiesa, šiandien vienas linksmas įvykis pas mus buvo... Mama mūsų nei vieno nebepažįsta, o šiandien netyčia mūsų šuniukas į namus įsibrovė ir pas ją įbėgo į kambarį, tai mama ėmė kalbint šunį vardu...atsiminė Taip buvo gera girdėti nors tai

Toks pragiedrulys . Kartais pradedu įtarti, kad ligoniai suvokia daug daugiau, nei mums atrodo. Tiesiog kalbėdami jie nebemoka tos informacijos pateikti, nesiseka išreikšt minčių. Po insulto kartais vartoja visai ne tuos žodžius ir pyksta, kad nesupranti, ką sako, bet negirdi, kad skamba ne tas žodis. Juk anksčiau manyta, kad komoj esantys nieko negirdi ir nesupranta, bet atsirado papasakojančių viską, kas prie jų buvo kalbėta . Kas žino, gal kažkur viduje ir šitie ligoniai viską supranta, tik yra lyg užsirakinę, mums nebepasiekiami įprastais būdais ...

Kadangi aš jau mamos į banką nebenusivežčiau, tai mums į namus priežiūro stuos pinigėlius neša... Globos mums nėra šansų gauti... Jei būtų būdas prieit prie gydytojos tos... Tik nežinau kaip, daviau, bet buvo mažai matyt... Ir priežiūrą davė porai ar trims metams, nu gal pagerės kai mamai bus 92... nu kas žino

Tikrai kad pragiedrulys, taip gera buvo tai girdėt, jūs neįsivaizduojat... nors kas sąmoningo... Juk būna dienų kai negali suregzti nei sakinio, nesuvokia ką sakom... Paskutiniu metu kažkaip tik į grindis žiūri kalbinama, nebegaudo žvilgsnių ar nebežiūri į lūpas ką sakai... Stengiamės pasakyt keliais žodžiais po kelis sykius kad suprastų...

Išties miela...

ir man taip atrodo.

ajb, ačiu, bandau nebijot, bet žinau kaip mama bijo mirties, tai man taip...

Vadinasi dar ne laikas, kai ateina laikas - nebebijo, atsiranda kažkoks susitaikymas.

Globą tvarkiausi be advokato-rašiau prašymą prokurorui, kad esant sunkai matereliniai padėčiai gintų mamos interesus teisme nemokamai. Reikia PRISTATYT KALNUS DOKUMENTŲ, BET VISKAS ĮMANOMA.

Iš tiesų taip ir yra. Kad ir kaip norėdavosi, kad kas nors ateitų ir palengvintų tą priežiūros naštą, bet dažnai jausdavau, kad mūsų ir taip pakanka. Ir kad kiekvienas ateinantis žmogus vis dėl to yra tik svečias tavo namuose. Juk prasideda kaavos, arbatos, ilgi pašnekesiai ,,apie gimines'', o dėmesio ligoniui kaip ir nebelieka. Ir prisimenu pabaigoje, kad vienąsyk, užėjus broliui, ir mums kažką net nelabai triukšmingai šnekant, mama labai aiškiai ir susitelkusi pasakė: ,,Pa-ty-lė-kim''. To pakako, kad suprastume, kad ne šnekos svarbiausia. O kas iš svečių ateis patylėti?

Jeigu žmogus negali atlikti jokio juridinio veiksmo, tai jis ir yra neveiksnus. Aišku, nelengva tai pasakyti garsiai Ypač apie savo tėvus. Bet kartais tenka susitaikyti su realybe. Jūs nespėjote susitvarkyti taip, kad mamos priežiūrai reikalingus pinigus galėtumėt paimti naudodamiesi internetine bankininkyste. Galbūt negalite jūs to gauti ir per paštą (gal tokios paslaugos jau nė nebėra?). Bet vis dėlto jūs mamą globojate kaip negalinčią savimi pasirūpinti. Taigi juridinis kelias nėra taip jau keistas, tik ilgiau trunkantis ir kiek pastangų pavaikščioti reikalaujantis.
Tiesa, dar yra viena galimybė - jūs pasispaudžiate ir prisidedate prie mamos išlaikymo visi kartu. O pinigėlius anksčiau ar vėliau atgausite, kai mamai jau nebereikės.
Jums rinktis.

Labutis,
Jungiuosi prie jūsų ir užjaučiu visas...
Mano situacija kiek kitokia... Išeidinėja tėvas, kurio net tuo vardu pavadinti negaliu... Bet privalau padėti mamai, kurią labai myliu... Gal kas esat panašioj situacijoj? Bijau, kad tuoj palūšiu... Stiprybės, jums mergaitės...

Jei užėjai čia, tai tikrai nepalūši. Sveika, prisijungusi. Kokia dabartinė jūsų būtis ir kodėl taip sunkus šis vardas? Papasakok nors kiek, kad ir mums lengviau būtų. Juk pasidalinta našta palengvėja? Mes ją čia nešame drauge.

Ačiū už gerą žodį
O situacija tokia, kad aš nesu iš jo girdėjusi nei vieno gero žodžio, nors esu vienintelė jo dukra. Pamenu tik prakeiksmus... Dabar jis sunkiai serga, mama jį prižiūri... Neprisiverčiu net pasirūpinti juo...negaliu perlipti per save... Įskaudino ne tik mane - iš mano vaikų atėmė viską... Atleiskit, kad taip išsiliejau...