QUOTE(rutulux @ 2010 07 29, 09:55)
Taip ir siūlo-atiduot, nes nei vienas iš draugų nėra susidūrę su tokiom ligom ir slauga.
O jei tie žmonės nesusidūrę su tokiom ligom, ar jų nuomonė tokia jau vertinga?
Papildyta:
QUOTE(Una Li @ 2010 07 29, 11:35)
juk tai mūsų bendri tėvai, tai ir meilė ir atsakomybė ta pati

.
Una Li, kai kuriais atvejais tai tik ,,teoriškai'' (beje, ir manuoju).
Papildyta:
QUOTE(waja28 @ 2010 07 29, 17:12)
O as taidabar jau imu bijoti,kadangi taippat buvo toks zodinis susitarimas su sese,kad man mamos sodyba liks,o sesei mociutes,nes ji ja priziurejo,o as mama.Mociutes priziuret kaip ir nereikejo,nes ji mire budama96metu,ir mire labai greit,gal kokia savaite ir sirgo ir tai sese buvo ja i ligonine isvezusi.O iki tol tai mociute pati apsitarnaudavo pilnai.O galu gale,musu sodybos salia viena kitos,tai sese ir pas ta mociute retai atvaziuodavo,nes zinojo,kad as esu salia ir jeigu kas blogai tai bent paskambinsiu ir pranesiu.Tai mirus mociutei taip ir susitarem,as atsisakiau pas notare savo dalies(kadangi mes dvi tik buvom paveldetojos)ir viska paveldejo sese,o sutarem ,kad jiatsisakys savo dalies mirus mamai.Bet vat dabar nesijauciu saugi,nes ka as zinau ,kas jai gali sauti i galva.O ji nenuspejama tokia.O testamento rasyt ar siaip perrasyt turta mama negali jau.
Tai bus kaip dievas duos.
Nenoriu gąsdint...

Tau tikrai lieka tik maldos ir tavo tvirtumas (čia irgi iš asmeninės patirties).
Papildyta:
QUOTE(Lauruška @ 2010 07 29, 18:25)
Bet žinot ką? Iki šiol kad ir kiek jis gavo/atėmė/išsireikalavo, tai jam nei laimės, nei ramybės, o ypač - pasitenkinimo neatnešė...
Va čia svarbu atkreipti į tai dėmesį.