Volsebnica, kiek jums metų?
Pirmiausia tai turite aiškiai suvokti, kad jūs esate savo tėvų vaikas, o ne jie yra jūsų vaikai, už kuriuos jūs nešate atsakomybę. Natūralu ir normalu, kad vaikai rūpinasi alkoholikais tėvais ir dėl jų išgyvena, bando jiems padėti. Deja, tai labai dažnai, jeigu ne visada, baigiasi psichologinėmis vaikų problemomis. Juk yra netgi terminas SAV - suaugęs alkoholiko vaikas. Pasigūglinkite, atpažinsite save
Aš pati kalbu ne iš lempos, o iš asmeninės skaudžios patirties. Mano tėvas visada buvo kažkiek išgeriantis, bet būdavo ir blaivumo periodų. Atsimenu keletą vaikystės metų kaip labai smagius ir linksmus, buvome kaip tikra šeima (sąmoningai čia vartoju žodis "kaip", nes tikra šeima niekada nebuvome - ir tą supratau tik praėjus laaaaabai daug metų). Tada mano mamai diagnozavo vėžį, tėvas pradėjo smarkiai gert, mama jį išspyrė iš namų. Aš tuo metu buvau paauglė, buvo beprotiškai sunku. Dar n metų po to kankinausi bandydama lipdyti mūsų šeimą ir tik neseniai supratau, kad niekada ir nebuvo ką lipdyti
Tėvas, po to, kai ji mama išvijo iš namų, gėrė 10 metų diena iš dienos. Aš visą laiką su juo bendravau ir bandžiau gelbėti (na, kaip mokėjau). Jis man kasdien prisiekdavo, kad rytoj nebegers. Rytoj gerdavo. Dėl to man dabar sunku pasitikėti kitais žmonėmis, nes juk artimiausias žmogus šitaip žiauriai mane apgaudinėjo
Jis gerdamas pasiekė tokią stadiją, kad begalėjo tik gerti, valgyti nebegalėjo. Prasidėjo rimtos bėdos su sveikata. Tada jam gydytojas pasakė, kad jis yra per žingsnį nuo mirties. Štai tada jis nusprendė, kad VISKAS, nebegersiu. Mano tėvas nebegeria jau 9 metus
bandžiau labai daug ką, bandžiau jam padėti, BET kol jis pats nenusprendė, kad viskas, taškas, aš buvau bejėgė. Nors jis pats nuolat kartoja, kad jeigu ne aš ir ne mano sesuo, ir jei ne mūsų palaikymas, nebūtų metęs. Taigi mano patarimas - palaikykite tėvą, siūlykite jam pagalbą, BET suvokite, kad tai yra jo pasirinkimas, ir tik jis gali nuspręsti, kad viskas, taškas
Dėl mamos - jeigu jai sunku, palaikykite ją. Nebūtina kalbėti ta tema, tiesiog skirkite jai dėmesio (sugalvokite kokių nors pramogų, kad praleistumėte laiką kartu, prasiblaškytumėte). Ar jūs dar gyvenate su mama?
Taip pat labai patariu perskaityti knygą "Toksiški tėvai"
Autoriaus neatsimenu, bet knygynuose tikrai yra
Galų gale, jeigu norite pasikalbėti ne viešai, parašykite man PM
mama nusprendė jį palikti, kankinasi ji, prasidėjo depresija jai, o tėvas pradėjo gerti dar labiau.
