Tai nėra užbaigta istorija. Ši istorija tik prasideda.
Pradėsiu nuo praeities. Praeitą vasarą sugebėjau numesti 6kg, ir tokį svorį išlaikyti iki pat pavasario. Tačiau.. Atėjusi egzaminų sesija ir stresas, priešingai, neištirpdė kilogramų - juos užaugino. Taigi, svoris grįžo atgal, ir dar padidėjo...
Dėl bendro supratimo - dabar - 66,3kg, 173cm.
Nusivylimas užgraužė negyvai. Nieko nebetikėjau, į nuotraukas žiūrėti buvo (ir dar yra) šlykščiau negu šlykštu. Šalia tobulų savo draugių net negaliu būti - jaučiuosi negraži ir nepilnavertė.
Tačiau.. Gana to vargšelės vaidmens, ar ne?
Pradedu vėl, iš naujo. Jei sugebėjau praeitais metais, sugebėsiu ir šiemet.
Trumpa apžvalga, ką dariau praeitais metais, kai numečiau svorio:
1. Bėgiojimas.
2. Pratimai namuose.
3. Valgau, ką noriu, tik šiek tiek mažiau, nei tilptų.
4. Geriu vandenį.
Ir tai viskas.
Kodėl priaugau?
Ne, ne dėlto, kad mečiau sportą nuo rudens. Dėl to, kad ėmiau ėsti kaip kiaulė. Nes jei sportas būtų kaltas, svoris turėjo didėti jau nuo rugsėjo.
Ką darau dabar?
1. Vėl bėgioju. Pamenu, kaip praeitais metais nubėgdavau po 20 stadiono ratų (400m), o dabar tesugebu nubėgti 2. Tačiau nepasiduodu, prisiverčiu rytais keltis ir einu.
2. Valgau mažiau, bet tai, ką noriu.
3. Pradedu sportuoti namuose pagal 8minutes pratimus.
4. Vanduo, vanduo, vanduo.
Ši istorija neužbaigta. Ji dar tik prasideda. Dėl to ir noriu rašyti savo pastebėjimus bemetant svorį, rezultatus. Rašymas čia iš vienos pusės mane ir įpareigoja siekti savo tikslo. Kviečiu prisijungti ir kitas, kurios tik pradeda, bet bijo, kad pritrūks motyvacijos.
