QUOTE(giedlius @ 2010 11 04, 21:42)
Labas vakaras.
Dažnai vestuvinės fotografijos forume nuskamba tokios frazės: "Meninė vestuvių fotografija", "Meninė reportažinė vestuvių fotografija" ir panašiai. Pasidalinkite prašau savo nuomone tie, kurie vartojate šį žodį "meninė" kartu su žodžiu "vestuvinė". Ar jums neatrodo, kad žodis "meninė" šiek tiek kilstelėja posakio "vestuvinė fotografija" reikšmę ? Ar tie, kurie vartojate šį išsireiškimą, tikrai galite atskirti meninę ir NE menine vestuvių fotografiją, identifikuoti skirtumus ? Ar apskritai įmanoma meninė vestuvių fotografija ? "Ar menas nėra kuriamas sau ? Dievams ? O visa kita yra kliedesiai arba pigūs triukai ?" pridedant tą žodelį, kuris tarsi svertas priverčia atidaryti Jūsų pinigines ir sumokėti už eilinio fotografo, eilinius darbus ne eilinius pinigus ? Ar apskritai menas ir komercija yra suderinami ? Menas kabo muziejuose, o kiek Jūs žinote lietuvių fotografų padarytų vestuvių fotografijų kabančių muziejuje ?
AČIŪ
Žodį "meninė" žmonės buitinėje kalboje naudoja, kai turi omenyje geras reportažines, su šiandienine įprasta tradicine vestuvių fotografija nesusijusias nuotraukas. Nors puikiai supranta, jog tos nuotraukos išskyrus sentimentaliąją dalį, neturi jokios meninės išliekamosios vertės mūsų kultūroje.
Tiesa, reportažinės nuotraukos, kaip žinia, labai dažnai atsiduria meno galerijose. Ir nors neturiu konkrečių pavyzdžių, bet vestuvių nuotraukos nėra išskirtinai MENUI netinkamas žanras. Netgi priešingai, būtų galima neblogą parodą padaryti iš mūsų kaimo vestuvių fotografų nuotraukų: atsiskleidžia socialinės realijos, mūsų kultūra, bendražmogiški jausmai ir ydos...
Ir tik nereikia sakyti, jog menas neturi nieko bendro su pinigais. S. Dali mirė turėdamas savo sąskaitoje daugiau nei 100 mld JAV dolerių, Picasso irgi neblogas vadybininkas buvo. O jeigu nusikeltume į Renesanso laikus, kuomet kūrė tokie genijai kaip da Vinci, Michelangelo ir pan., suprastume, jog menininkų negalėjo įpirkti netgi miesto valdžia, mat, juos globojo turtingiausios giminės Europoje.
Aišku, man, kaip ir Jums, visuomet yra malonesnis kenčiančio van Gogho įvaizdis - dailininko, kuris vardan meno padovanojo ne tik savo kūną, bet ir protą. Bet nejaugi mes dabar to reikalausime iš kiekvieno, kuris nori būti menininku?
Atsiprašau, kad taip išsiplėčiau

Tiesiog mane užkabino Jūsų komentaras (tai komplimentas).