Atvažiavome į vietą (jaunajai nupasakojus, tikėjomės bromos) bet jos nebuvo

. Ilgokai trypėme lauke, kol išsinešiojome visus daiktus iš autobuso. Paaiškinau palydai, kad suslėptu butelius ir neskubėtu juos statyti išperkant stalą. Jaunoji su svočia pradėjo juoktis, sako pas juos giminėj, kol iš poros po 2 butelius nenutręšia nepaleidžia. Šiek tiek sunerimau, bet sakau kaip bus taip bus, reikės duosim.
Įėjus pasitiko tėvai su duona, druska ir stikliukais. Na... ir užsėstas stalas.... Prigriebiu iš vakaro suklijuota torsiuką, kuri man mama atvežė iš karto į vietą ir žygiuoja. Netikri vestuvininkai uliavoja. Muzikantas leptelta, kad bandė su jais tartis, aš ant smūgio ištraukiu šokoladinį pinigėlį iš krepšio, kišu muzikantui į kišenę ir prašau, kad dar kartą pabandytų pasikalbėti su jais. Tas įkiša pinigėli tariamai jaunajai. Toji kanda, sako netikri, mes šaukiam karti tie nesibučiuoja. Tuomet sakau gerai pjaunam tortą. Netikri vestuvininkai pasimeta. Mano jaunoji įspėta, peilis pridėtas prie reikiamos vietos laukiam, pasiruošia netikra jaunoji ir... Musiškė išpjauna gražu gabaliuką, netikroji šaukia, senas tortas, jų pabrolys su riešutais matyt. (netikri vestuvininai visai pasimetę, nežino ka daryt, beveik stojasi...) sakau: gerai, kad būtų viskas sąžininga, siūlome kontraktą, piršlys perskaito, aš paduodu viską pagal sąrašą. Aišku reakcija: kokios čia miniatiūrinės vestuvės.... Bet padeda ir netikri vestuvininkai pakyla, mūsų svotai dar šampano butelį įteikia, paguodai.
gal aiskiau galetum pakomentuoti kas ten buvo su tuo stalo ispirkimu ir torto pjovimu? Nelabai supratau, bet atrodo idomu