nu šiaip aš didelio svorio moteriškė- prieš pirmą nėštumą svėriau 92, paskutiniame mėnesyje 104... taigi viso 12kg... tik pagimdžius nušliaužiau iki svarstyklių (paskutinią dieną ligoninėje svėriau 89... Pilvo visai nesimatė (kažkaip ma\oji išsidėsčiusi buvo keistai... dukrytės svoris 2.980kg
antras nėštumas- prieš nėštuma 98 pilvas augo kaip ant mielių... aš visa tiesiog tinau gal kaltas karštis gal kas... svoris 8 (dabar jau žinome kad tai buvo 8 tas nėštumo mėnuo ) taigi svoris buvo...124kg
o dabar laikykitės- po gimdymo (tiksliau po cezario) gryžus namo pasisvėriau...97 o kūdikio svoris 1.740kg (nesuklysta taip nesvėrė 2 kilogramų) bandė gydytojai paaiškinti tai pas juos labai daug hipotezių- tai ir labai sulėtėjusi mano medžiagų apykaita- placentai nepadavė pakankamai maistinių medžiagų, tai ir persirgta mano dukros birželyje vėjaraupiais (nors aš sirgau jau jais- biržely dukra p[ersirgo liepą man sukėlė gimdynmą) tai ir visai kosmosas- kad tipo aš nepakankamai maitinausi

nors pasakius tiesą nevėmiau tik nuo bandelių su karameliniu įdaru

net folio rūgštį išvemdavau su traukuliais...
vaikiukas gimė mažiukas labai smulkių kauliukų... to kai laukiausi iš visų pusių girdėjau "tik tu neėsk tų bandelių tokiais kiekiais tik tu neėsk..." daba pamislijau- o jei būčiau klausiusi ir tų "grynų kolorijų" nekimšusi... ar iš viso būtų ką gimdyt man tada
kas dar- po cezario kai kateteris stovėjo tai moteriškės nespėjo "bliūdų" keist... labai stebėjosi kad 10 min ir pilna- o kai sutinimas atslūgo tai ant kojų- rankų lioko tokia nesusitraukusi oda... trumpiau- skysčiai labai kaupėsi...