Viską, pradedant vidutiniu formatu ir baigiant leica. Vieni prioriteta teikia greitam autofokusui ir zoominiam objektyvui, kiti atvirkščiai - jokio AF ir fiksuoto židinio objektyvas. Man patiko Londoną fotografuoti su Nikon f90x ir pačiu pigiausiu zoom'u. Vėliau supratau, kad viskas ko man reikia, tai tolimatis su fiksu ir eksponometru.
Tolimatis streetui, bene patogiausia kamera, nes ieškiklyje matai daugiau, negu tilps į kadrą, todėl aplink vykstantį veiksmą gali prognozuoti ir tiksliai numatyti vienus ar kitus įvykius, kuriuos stengiesi užfiksuoti - "decisive moment", kaip sakė Bresson'as. Sunku suprasti ir neįmanoma pajausti, apie ką aš kalbu, kol nepaimi tolimačio į rankas.
Iliustracija galėtų būti tokia:

Tai ką matai, yra vaizdas ieškiklyje. Baltas išorinis rėmelis (pažymėtas 50 mm) - tai, kas matysis juostoje.
Kita vertus, su nikon f90x man irgi buvo kaifas fotografuoti, jei tik spėji padaryti nuotrauką, kol fotografuojamasis dar nespėjo perkreipt veido ar nusisukt, pamatęs į jį nukreiptą kamerą (čia ryškėja antras tolimačio privalumas - kompaktiškumas ir panašumas į "grėsmės nekeliančią" muilinę).
"Forcing yourself to use restricted means is the sort of restraint that liberates invention. It obliges you to make a kind of progress that you can't even imagine in advance." - Picasso