Vis tik moters organizmui trauma yra mazesne pagimdyti vaika... Velyvas abortas (o ir ankstyvas) gali salygoti, kad daugiau tos nestumo laimes moteris niekada ir nebepatirs... kalbant apie psichologija- moteris abu kartus kencia. Kancia gal kitokia, bet ji yra. Tik aborto atveju gal dar isimaiso ir samoninga ar nesamoninga kalte... Kurios isvengiama gimdant...
As irgi prisidedu, kad nei pati noreciau, nei niekam kitam nelinkeciau spresti panasiu dilemu. Smerkti nieko nesiimu, bet man, kaip tikinciam zmogui, norisi visada pasisakyti uz gyvybe, kad ir kokios "kokybes" ar ilgumo ji butu.
QUOTE(mamalora @ 2010 08 26, 00:19)
įsikandot-strese strese, nemeilėj, kaltėj.... tai tada išvis nepastokit, kad netyčia netektų patirti baisių išgyvenimų 
abortas NIEKADA nebus humaniškumo išraiška..net jei kūdikis ir gimęs negyvens....jei jį nešioji su meile, su meile jis ir miršta...gyvena tiek, kiek Dievas leidžia....ir mama tada ramesnė, nes ji padarė viską, kad tas vaikelis būtų laukiamas, mylimas ir laimingas....
o mirti gali po gimimo greit net ir sveikas kūdikis. tai ką, tada visus žudom?
abortas NIEKADA nebus humaniškumo išraiška..net jei kūdikis ir gimęs negyvens....jei jį nešioji su meile, su meile jis ir miršta...gyvena tiek, kiek Dievas leidžia....ir mama tada ramesnė, nes ji padarė viską, kad tas vaikelis būtų laukiamas, mylimas ir laimingas....
o mirti gali po gimimo greit net ir sveikas kūdikis. tai ką, tada visus žudom?
Jau kai drėbėt, tai drėbėt. Gal truputį daugiau tolerancijos kitokiai nuomonei reiktų paieškoti?
Nezinau nezinau 
Tai tada kam daromi genetiniai tyrimai?
Ar mama, suzinojusi, kad nesioja apsigimusi vaikuti, ir sutinkanti daryti aborta, o genetikai ta ir rekomenduoja, yra baisybiu baisybe
Ir prie ko Dievas, beje jis nelaiko zmogumi butybes dar gyvenancios mamos pilvuke .
Dariausi genetinius tyrimus ir tikrai tik tam, kad zinociau ar nesioju sveika vaikuti, nes neturiu tiek pinigu,jog pajegciau auginti zmoguti su negalia. Ir dabar nereikia manes uzmetyti pomidorais, kad esu besirde, neverta motinos vardo ir t.t Sis sprendimas tik mano ir mano seimos reikalas. Net Dievas, jei jis yra, negali pasmerkti manes,nes as esu jo kurinys, jo vaikas, o vaikui viskas atleistina.
Tai tada kam daromi genetiniai tyrimai?
Ar mama, suzinojusi, kad nesioja apsigimusi vaikuti, ir sutinkanti daryti aborta, o genetikai ta ir rekomenduoja, yra baisybiu baisybe
Ir prie ko Dievas, beje jis nelaiko zmogumi butybes dar gyvenancios mamos pilvuke .
Dariausi genetinius tyrimus ir tikrai tik tam, kad zinociau ar nesioju sveika vaikuti, nes neturiu tiek pinigu,jog pajegciau auginti zmoguti su negalia. Ir dabar nereikia manes uzmetyti pomidorais, kad esu besirde, neverta motinos vardo ir t.t Sis sprendimas tik mano ir mano seimos reikalas. Net Dievas, jei jis yra, negali pasmerkti manes,nes as esu jo kurinys, jo vaikas, o vaikui viskas atleistina.
QUOTE(Kyvis @ 2010 08 26, 23:14)
Na zinot, uzsukau cia pasidomet, kas siais laikais skaitosi jau velyva motinyste, o cia tokios aistros uzvire 
Net siurpas per kuna nubego skaitant.
Net siurpas per kuna nubego skaitant.Tai kad niekas tiksliai neatsakys, kas jau vėlyvai motinystei priskiriama
Aišku, medikai turi savo kriterijus ir pan., tačiau kiekvienai iš mūsų ta amžiaus kartelė visada bus skirtinga. Man, pavyzdžiui, vėlyva motinystė būtų, kai mamai jau apie 50m. (žinau tokią mamą). O iki to laiko kažkaip nieko vėlyvo nematau
QUOTE(HappyAngel @ 2010 08 24, 15:29)
Reikia pagalvoti ir apie mamos psichologinę būseną. Nemanau, kad kuri nors mėgautųsi nėštumu žinodama, kad nešioja vaikelį tik tam, kad jis tik gimęs mirtų. Tad kam tos kančios abiems (mamai ir vaikeliui)? Tokiu atveju humaniškiausia abiejų atžvilgiu yra nėštumo nutraukimas.
Mazai kas galvoja apie mama ir jos psichologine busena. Musuose iprasta akcentuoti teise i gyvybe... Net jei zinoma, jog vaikas gimes mirs, vis tiek moteris aplinkiniu raginama gimdyti, nes nevalia zudyti... Man lengviau isgyventi vaisiaus zuti, nei laidoti vos gimusi savo vaika. Ir tiesa sakant, netekti isgyvenau daug lengviau, nei tuomet, kai mire mano tetis.
Galit mane teisti ir smerkti, lietuviams tai budinga ir kaip jau iprasta, smerkia tie, kuriai net arti tokios nelaimes nera buve...
QUOTE(Daiva41 @ 2010 08 26, 22:38)
Nezinau nezinau
Tai tada kam daromi genetiniai tyrimai?
Ar mama, suzinojusi, kad nesioja apsigimusi vaikuti, ir sutinkanti daryti aborta, o genetikai ta ir rekomenduoja, yra baisybiu baisybe
Ir prie ko Dievas, beje jis nelaiko zmogumi butybes dar gyvenancios mamos pilvuke .
Dariausi genetinius tyrimus ir tikrai tik tam, kad zinociau ar nesioju sveika vaikuti, nes neturiu tiek pinigu,jog pajegciau auginti zmoguti su negalia. Ir dabar nereikia manes uzmetyti pomidorais, kad esu besirde, neverta motinos vardo ir t.t Sis sprendimas tik mano ir mano seimos reikalas. Net Dievas, jei jis yra, negali pasmerkti manes,nes as esu jo kurinys, jo vaikas, o vaikui viskas atleistina.
Tai tada kam daromi genetiniai tyrimai?
Ar mama, suzinojusi, kad nesioja apsigimusi vaikuti, ir sutinkanti daryti aborta, o genetikai ta ir rekomenduoja, yra baisybiu baisybe
Ir prie ko Dievas, beje jis nelaiko zmogumi butybes dar gyvenancios mamos pilvuke .
Dariausi genetinius tyrimus ir tikrai tik tam, kad zinociau ar nesioju sveika vaikuti, nes neturiu tiek pinigu,jog pajegciau auginti zmoguti su negalia. Ir dabar nereikia manes uzmetyti pomidorais, kad esu besirde, neverta motinos vardo ir t.t Sis sprendimas tik mano ir mano seimos reikalas. Net Dievas, jei jis yra, negali pasmerkti manes,nes as esu jo kurinys, jo vaikas, o vaikui viskas atleistina.
Deja deja, ne viskas ir vaikui atleistina, bet cia jau kita tema. Is principo esate teisi. As pati tokius tyrimus daryciausi bet kokio amziaus budama. Be to, cia ne tik motinos bet ir kudikio tevo sprendimas. Nereikia visos atsakomybes suversti ant vienu peciu.
Man tai atrodo normalu man 35 tikrai neatsisakau galimybes susilaukti dar vieno vaikelio 
QUOTE(Ina4411 @ 2010 10 16, 12:08)
Man tai atrodo normalu man 35 tikrai neatsisakau galimybes susilaukti dar vieno vaikelio
O man pavasari bus 32 ir dar tik pradedam galvoti su vyru apie vaikus. Dar tik neseniai susituokem, tai dar norisi ir vienas kitu pasidziaugti. O kai 20-meciai buvom, tai svarbu buvo mokslus pabaigti, specialybe isigyti, darba susirasti. Anksciau senesniais laikais gal ir sakydavo, kad reikia anksti gimdyti, bet tais laikais juk nei rupejo moterims gera issilavinima gauti, nei gera darba susirasti, dabar tai kazkaip labiau i tai kreipiamas demesys, o sovietmeciu tai svarbu kuo anksciau isteketi ir vaiku prigimdyti... Man ir dabar net graudu ziureti kai gimdo tvirto pagrindo neturincios merginos, o tada uzkaria ta vaika seneliams ant sprando, o pacios bando gyvenima lipdytis... ir kiek yra tokiu jaunu-kvailu kur pirmiausia apsikaria vaikais negalvodamos, ir susidarko taip savo gyvenimus... aisku ir tarp ju pasitaiko isimciu, kad tikrai su viskuo susitvarko, bet as visgi linkusi manyti, kad vaikus reikia gimdyti tada, kai gali juos islaikyti, vaikas ne zaisliukas, pazaidusi kazkiek laiko nenumesi.. o kitos numeta - tevams, seneliams ant sprando...
Pirma savo uoga pasigimdziau 19 .Buvom jauni ,bet jau turejom savo buta ,pinigu ir tevai musu dukrytes neaugino.Buvau labai laiminga mama 
Antraja pasigimdziau be keliu menesiu 39 Ir negaliu pasakyti ,kada ta laime buvo stipresne .Tiesiog dabar mes su vyru jau "uzaugom" gal dar labiau "tryzniuojam "del savo vaiku.O kad "toks"amzius mes visai nekreipiam demesio , mano dycke vaiksto ir dar mus ikalbineja trecio Sako gyvenimas dabar pas mus 
Ir istikruju negalim atsidziaugti As linkiu visom buti MAMA ne svarbu kokiame amziuje...
Antraja pasigimdziau be keliu menesiu 39 Ir negaliu pasakyti ,kada ta laime buvo stipresne .Tiesiog dabar mes su vyru jau "uzaugom" gal dar labiau "tryzniuojam "del savo vaiku.O kad "toks"amzius mes visai nekreipiam demesio , mano dycke vaiksto ir dar mus ikalbineja trecio Sako gyvenimas dabar pas mus Ir istikruju negalim atsidziaugti As linkiu visom buti MAMA ne svarbu kokiame amziuje...
Nepamirskim, mielosios, kad laikai keiciasi:
1. Gyvenimo trukme ilgeja
2. Planuoti gyvenima reikia skirtingai nei musu probobutes.
Kazkada zmones gyveno 40 metu, tai gimde visai jaunos (vos tik prasidejus MMM).
Musu tevai (su dabartine medicina ir geresnia gyvenimo kokybe) gyvena iki 80-90 metu ir gimde budami 20-30 metu amziaus.
Su dabartine gyvenimo kokybe ir medicina, mes, ir (o ypac musu vaikai) turim daug sansu svesti 120-taji gimtadieni, TODEL
- KEICIASI samprata, kada gimdyti geriausia.
- Gimdyti 30-40 metu greit taps NORMA
- Nepamirskim, kad dabar prie viso to prisideda FINANSU klausimas, jei jau taip ilgai gyvensim, tai gyvenimas pirmiausiai spaudzia rupintis ishsilavinimu ir darbu, o tik poto vaikais.
Man nera tokio daikto, kai velyva motyniste. Jei gali gimdyti budama 50-ties, tai kodel gi ne?
1. Gyvenimo trukme ilgeja
2. Planuoti gyvenima reikia skirtingai nei musu probobutes.
Kazkada zmones gyveno 40 metu, tai gimde visai jaunos (vos tik prasidejus MMM).
Musu tevai (su dabartine medicina ir geresnia gyvenimo kokybe) gyvena iki 80-90 metu ir gimde budami 20-30 metu amziaus.
Su dabartine gyvenimo kokybe ir medicina, mes, ir (o ypac musu vaikai) turim daug sansu svesti 120-taji gimtadieni, TODEL
- KEICIASI samprata, kada gimdyti geriausia.
- Gimdyti 30-40 metu greit taps NORMA
- Nepamirskim, kad dabar prie viso to prisideda FINANSU klausimas, jei jau taip ilgai gyvensim, tai gyvenimas pirmiausiai spaudzia rupintis ishsilavinimu ir darbu, o tik poto vaikais.
Man nera tokio daikto, kai velyva motyniste. Jei gali gimdyti budama 50-ties, tai kodel gi ne?
QUOTE(ŽanetaKava @ 2010 08 13, 00:49)
Velyva motinyste mane veza Ir tegul visi sneka ka nori ,as jauciuosi puikiai.Uz keliu dieneliu svesiu savo 40 Ir nieko ner pasaulyje geriau kai vienai dukrai 20 o mazkei 1 Smagu
Ir tegul visi sneka ka nori ,as jauciuosi puikiai.Uz keliu dieneliu svesiu savo 40 Ir nieko ner pasaulyje geriau kai vienai dukrai 20 o mazkei 1 Smagu as manau, kad iki kokiu 35 - tai visai cia ne velyva motinyste. o kam jau virs 40 ir yra noro, jegu ir galimybiu tureti vaikeli, kodel gi ne? kiekvienai skirtingai - viena pagimdo 16 ir buna gera mama, o kita - 40 ir irgi puiki mama
