QUOTE(JulieTa @ 2008 05 26, 07:08)
taip, su daivabra, su genetika. palengvejo, kad ne gimdymo trama. ale vis tiek nuo to nelengviau nereikia bijot tokiu atveju. zinau, kad sunku, bet geriausiai dziaugtis, ka vaikas moka, gali... nes viena diena viskas apsivercia, o zmogus taip ir nespeja pasidziaugt pasiekimais...
Dieve kaip liūdna dėl Atenytės. Laikykitės.
Iš tiesu taip ir yra kad privalom kas bebutu džiaugtis kiekviena diena, nes niekad nežinai kur dar nublokš likimas. Nes tik atsitikus didesnei nelaimei dažniausiai pradedam vertint, tai ko visiškai nevertinom ankščiau.Ir tuomet taip gaila būna veltui liudesiui prašvaistyto laiko. Mane likimas jau taip yra tuo pamokines, kad tas pamokas atsiminsiu visą gyvenimėlį. Užtat dabar ir stengiuos iš visu jėgu gyventi taip, kad to veltui prašvaistyto laiko būtu kuo mažiau.