Vaikas nekalba, 9 tema

Yra tiesos visų mūsų pasisakymuose

Teisingas uhu patarimas kad nereikia klijuoti diagnozės pačioms ir palikti tai specialistams. Nors man atrodo, kad niekas šiam skyrelyje to nedaro, bet gi aš pati sėdžiu tam pačiam katile ir negaliu objektyviai vertinti. Taigi, gal žvilgsnis iš šalies kiek kitoks ir kitaip mato, reikia apie tai susimąstyti

Teisingi daugelio tvirtinimai (naitas, Alchemie...), kad ir tų specialistų yra visokių, tad palikti diagnozės vien jų valiai irgi negali Aš ir pati tuo įsitikinau

Teisingas ir klopedijos pasakymas, kad šoko būsenoje daugelis tėvų nepajėgūs priimti pagalbos. Sprendžiu tai pati iš savo patirties

Taip pat manau teisingas daugelio pastebėjimas, kad lengva optimistiškai kažką kalbėti ir patarinėti, kai pačiam skauda mažiau, o kitas kenčia labiau. Uhu, juk pati tai darai, nors mokai mus to paties

O iš tikrųjų, nors čia visos susirenkam ir dalinamės, bet kiekvienos konkrečiu atveju yra absoliuti vienatvė ir tik jos ar jos šeimos kelias ir reikalas kaip ir kokiu būdu rasti savo kelią iš problemos ar susitaikyti su ja

Ir visos tikriausiai žino tai, kad kiekvienas patarimas tai tik patarimas, ir patarinėtojas kalba tik už save, pagal save, iš savo patirties, žinių ir įsitikinimų, o tavo realybė yra tik tavo ir niekeno kito, ir tik tu pati turi galios ją formuoti, kaip tu tai darysi tavo reikalas ir tavo atsakomybė. Tik tavo. Ir visai nesvarbu kaip ir ką rašo kiti.

Mielos mamos,

nieko nenoriu įžeisti. Aišku, kad dalintis informacija yra reikalinga. Gal jums bus lengviau nuo tokio pasakymo: "Kiekvienam Dievas duoda tiek, kiek jis gali pavežti". Aš matau ir tikiu, kad šitas būrys čia susirinkusių moterų yra tolerantiškos, šaunios, geros mamos. Taip pat jos tolerantiškai žiūri ir į kitų bėdas.

Pasakysiu dar vieną: reikia tikėti, kad viskas bus gerai. Tai tiesiog privalu stiprioms mamoms . Sėkmės ir gal dar pasimatysim .

uhu, išjudinai čia man prisiminimus apie specialistų diagnozes. Galiu papasakot apie tai, kaip mano mažiausias šiais metais sirgo "kraujo vėžiu". Viskas vyksta KAUNO KLINIKOSE.
Taigi, mano mažiulis verkia jau antrą dieną. Šeštadienio vakaras, mano nervai išsisėmė ir pagaliau išdrįsau atvažiuot į priėmimą. Ten išpasakoju, kad vaikas verkia jau antra diena, kad nebenoriu su juo likti savaitgaliui (viskas prieš vasario 16 dieną, kai buvo daug laisvų ir ilgasis savaitgalis). Paaiškinu, kad įtariu, jog kažkas negerai pilve. Na maža, kas gal žarnynas... vaiko paakiai pajuodo per tas dvi dienas, irzlus be galo, tempa tai 38, tai 36.. Prašau, kad echoskopuotų. Iškviečia chirurgę. Chirurgė pamaigo jam pilvą - vaikas nesurėkia, ko ji tikisi. Sako, jokio apendicito, jokio nepraeinamumo. Echoskopuoti negali siųsti, nes reikia nurodyti TIKSLIAI kur echoskopuot. Sakau - kiek to vaiko pilvo tėra, argi sunku perbėgti per pilvą su echo aparatu?? NE, reikia siųsti - ARBA apendiksas, ARBA žarnyno nepraeinamums. NEĮTARIU nei to, nei to...

Tada iškviečia neurologę. Tarp mūsų, mergaičių, kalbant, esu su vaiku keletą kartų gulėjus vaikų neurologijos skyriuj. Ir bendrauju su mamom, kurios augina sunkius vaikus. Tai suprantat, kad žinau apie kiekvieną ten dirbančią gydytoją. Taigi, ateina ta, apie kurią skyriuj sklando anekdotai. Akurat Ji įžiūri ant mano vaikos KAUKOLĖS skilimo tikimybę (bet aš atvežiau vaiką su pilvo įtarimais). Žodžiu, 1 val nakties, ir aš jau neprieštarauju, kad mano vaikui padarytų galvos rentgeno nuotrauką.
Po pusvalandžio kaukolės skilimas ar kitoks pažeidimas atmestas. Tai argi ne anektodas?? Neurologė išeina.

Tada padaro vaikui kraujo tyrimus. Ir čia aš pamatau ateinančią budinčią gydytoją - jūsų vaikui kraujo vvvvvvėžys. Tačiau dabar hematologai nedirba, atvažiuokit po dviejų dienų, guldysim į skyrių.

Grįžtu namo, išverčiu diedą iš lovos - VĖŽYS. AR SUPRANTI??? VĖŽYS. Vaikui vėžys.
Sekmadienio rytas šlykštus.. po pietų telefonu išmaišau Santariškes ir surandu, kas priims vaiką konsultacijai.. Užeina tooookia šlapdriba, kad pagalvojau, jog tikrai padarysiu avariją, kol nuvažiuosiu į Vilnių...atšaukiu... nu kaip nors sulauksim to antradienio, kada hematologai dirbs ir Kaune.

Taigi, kas švenčia vasario 16, o kas gulasi į Klinikas su vaiko kraujo vėžiu. Palatoj jau yra mergaitė su vėžiu, įrodytu vėžiu ir jau metai gydymo. Susipažįstam, siurbiu visą info.. kas kaip kur...
Paima kraujo mėginį.
Po trijų valandų atlekia rezidentė ir pasako - šeštadienį tai buvo KLAIDA. Vaikas sveikas.

Aš verkiau, kai pasakė, kad vaikui vėžys. Bet KAIP aš verkiau, kai pasakė, kad tai klaida. Tokios specialistų diagnozės man padarė tokią žalą, kad aš po šiai dienai jaučiu jos padarinius savo nervuose.

naitai...na jums ir sekasi bet kaip ramiai pasako vėžys,paskuj ups ne aš vietoj infarktą bučiau gavus

na, aš nežinau kaip dėl infarkto.. bet suprantu viena, kad aš buvau vienokia iki tos diagnozės, ir po to jau tapau kitokia. Kažkas viduje pasikeitė.
Kaip kai kurie žmonės kažkaip pasikeičia, subręsta po tėvų mirties... taip man panašiai po šitos diagnozės.. apsivertė pasaulis..

Na laikykis, tikėsimės tie apsivertimai į gera

o maniškė jau liko logopediniam, darže šiandien pirma diena-nu gal bus gerai...
naitai ,man nieko neliko

oi, kaip kartais lengva sujaukti žmonėms gyvenimus....negi sunku kartoti tyrimą, siaubas...kaip mes žmonės nebeturim žmoniškumo

Merginos kokius aš įdomius kursus lankau VRC , ryt logopedės paskaitos, daug paskaitų apie neišnešiotukus, autistukus, ir kitus sirgaliukus

Noreciau as i tuos kursus...ale su maze tai visi mano kursu paklausys

Jetau, uzjauciu kaip... siaubinga. Tik gerai, kad viskas gerai baigesi. O kas jam is tiesu buvo taip ir nesuzinojot?
As siaubingai jauciausia kai buvau su majaza nescia ir pasake, jog mano vaikui didele tikimybe dauno sindromo. Nezinau kokia zala tai butu padare ir vaikui, jeigu nebuciau sugebejus iskasti genetikes, kuri sutiko priimti is karto, o ne po 3 menesiu ir is karto sia tikimybe paneige.

naitas, o cia tam vaikiukui, kur akies operacija dare? Nu bet siaubas..as turbut isprotejusi buciau per ta laika

ne, taip ir nesužinojau. Bet va kokie paradoksai - atsiveža motina vaiką. Motina sako - problemos pilve, nes vaikas verkia jau antrą dieną. Bet Klinikos TAUPO pinigus ir neskiria echoskopijos. vietoj to - pamaigo pilvą ranka, ir padaro GALVOS rentgeno nuotrauką. Kai atpuola kaukolės skilimo (dėl to, kad vaiko paakiai pajuodę ir jis vangokas) variantas, tada padaro kraujo tyrimą ir pasako - vėžys. Bet liepia važiuoti namo dviems paroms, nes nedirba hematologai.

Kaip ir neturėčiau bambėt. Vaikas sveikas.. bet.. juk atvažiavau dėl vaiko pilvo.


ne, mano mažiausiam čia. O antrasis vėl laukia kartotinės akies operacijos. Atsinaujino bėda . Čia buvo kita istorija, kai tų pačiu Kauno KLinikų, tik akių skyriaus specialistės nematė vaiko akies beveik aklumo net ištisus 2,5 metų Liepdavo man pirkti antialerginius lašiukus ir lašinti.. nu aš lašindavau.. tai ačiū die, sugalvojau vaiką nuo 3 metų į daržą vesti.. akies bėdą pastebėjo super greitai eilinė poliklinikos okulistė, kai nuvedžiau vaiką pas ją darželio gydytojų komisijos pažymai gauti

na va.. o trečias mano vaikas - autistas. Turiu jau trišalę sutartį. Pradėjo dirbti su ateinančia pradinukų mokytoja. Šiand ėmė vaikis ir pasakė jai - gana, aš pavargau . Sunku jam sukaupti dėmesį 1,5 val mokslui, nors ir su pertraukomis.
Tiesa, vakar vyro akys buvo apvalios apvalios iš nuostabos, kai pagaliau suprato, kokie mano kėslai - kitais metais mūsų vaikas eis ne į antrą klasę, o vėl į pirmą, tik jau realiai eis į mokyklą su kitais pirmokais.

Tai gerai, kad nors yra forumas su mamomis Jūs nors gaudot esmę. O va vaiko tėvas niekaip neįkerta Trišalės sutarties esmės. Aš noriu, kad vaikas nors pirmus metus mokytųsi pagal visavertę programą, noriu, kad jis rimtai pabandytų mokytis lygiaverčiai su savo bendraamžiais. Ir jeigu jau neleis jam sveikata, tada ką gi.. čiuošim paviršium, kad tik gautume mokyklos baigimo pažymėjimą.

Ir mūsų ateinanti mokytoja - totalus GĖĖĖĖRIS