Sveikos mergaites:)
Buvau ilga laika dingusi, nes daremes dirbtini apvaisinima.
Nnenoriu jusu gasdinti, bet kas man nutiko, tai niekada gyvenime nebuciau pagalvojusi, kad man taip nutiks.
Mes gyvename Londone, na ir pradejom savo kelia, ilga kelia del vaikelio.
Mes kartu jau 10 metu ir niekaip musm nepavyko susilaukti mazylio, nutarem daryti dirbtini apvaisinima.
Liepos 8d. i dejo man saldita viena embriona. Po dvieju savaiciu suzinojau, kad laukiausi, jus neisivaizduojat koki ms su vyru buvom laimingi.
Rugpjucio 6 diena turejau pirma tyrima ultra garsu, viskas buvo gerai, maciau mazylio kaip tuksi sirdel, vos verkti is laimes nepradejau. Gydytoja liepe ateiti po dvieju savaiciu.
Po dvieju savaiciu daktarai pamate, kad mano vaikelis apsigimes, nusiunte dar i kita ligonine, apziurejo net sesi gydytojai ir jie ta pati patvirtino. Jie pasake kad labai labai reta is 150 tukst buna tik vienai moteriai, na zinokit toki soka patyriau, kad iki siol negaliu atsigauti.
Vakar su vyru ejom pas profesoriu, kur pirmas londone pradejo ultra garsu tirti apsigimimus. Na ir jis patvirtino, kad vaikelis nesveikas, plauciuose yra skyscio, taip pat spranduke, ir kepenys isoreje kunelio. Na zinokit as negaliu patiketi, atrodo kaip sapnas man siandien 10 savaiciu. Na nezinau, as nusprendziau darytis valyma, o tai bus rugsejo 7d. Labai skaudu, profesorius sake, kad sis vaikelis neisgyvens, netgi galiu persileisti. Nenoriu jusu gazdinti, bet tikrai noriu issipasakoti, nemegztu savyje laikyti.
As turiu dar 7 saldytus embrionus, bet as bijau antra karta darytis, bet daktarai patvirtino, kad kita karta tiap tikrai nebus, bet is kur jie zino, kas galejo pagalvoti, kad si karta taip nutiks???
As jums visom linkiu nenuleisti ranku, nereiskia kad ir jusm taip nutiks, bet kas man nutiko, gyvenime negalejau net pagalvoti.
As linkiu jums visoms stiprybes, vilties ir tikejimo.....